2010 m. kovo 21 d., sekmadienis

Lietus asotyje

Lyja. Pro stoga kapsi lasai. Pastaciau asoteli. Oi kaip smagu klausyti lietaus kapsejimo. Niekada man dar taip nebuvo.
Primena sena filmuka, kur berniukas pristate daug indu pro stoga kapsintiems lasams ir gavosi lietaus muzika. Deja - pas mane kapsi tik vienoj vietoj.
Gyvenu mieste, bet jauciuos kaip kaime. Jauku.
Siltas lietus, slapios zemes kvapas. Taip kvepia vasara.
Ejau gatve. Isgirdau kaciu konflikta. Du stambus ryskiai orandziniai katinai, ypac ryskus pilko kelio fone atsistoje i kovines pozas ispudingai maurodami baugino vienas kita. Atrode kaip ugnine banga. Gaila, neturejau su savim fotoaparato ir netgi telefono. Paskui gerdama arbata paklausiau Cekuolio pasakojimo apie sumo imtynes. Kad sumo kovotojai veikia vienas kita vidine, o ne fizine jega. Visai kaip mano sutikti apelsininiai katinai. Nezinau, kuris laimejo. Palikau juos su ju ilgu melodingu ritualu.
Paskutiniu metu man labai ramu ir gera. Megaujuosi viskuo. Kvapais, garsais. Viska priimu kaip dovana - zmones, maista, aplinka.
Saldytos braskes, idomi knyga, nelauktas skambutis.
Lietus asotyje.