tuk tuk tuk

tuk tuk tuk

kas tavo širdyje gyvena?

kava

man patinka pasidaryti puodelį kavos ir jos negerti. tiesiog pasistatyti ant stalo ir turėti po ranka visą dieną. man patinka kavos kvapas: jis juodas ir elegantiškas, kaip vyrai juodais kostiumais ir juodos katės.

paskui aš palaistau ja savo augmenyją - tegul geria.

fast fud

kai labai jau norisi valgyti, o kažką rimto kukinti labai jau nesinori - visada galima rasti išeitį. o ją rasti galima kur? ogi šaldytuve. nes ten dažniausiai gyvena maisto atsargos. šis tas + šis bei tas = kažkas.

pagal šią kulinarinę formulę aš surezgiau "žaliosios verandos užkandą". kadangi gavosi labai gardu skubu pasidalinti su visais gerais žmonėm:

ant batono riekelės, kurią galima ir paskrudinti - tada jau gausis tikras skrebutis, užtepti  pesto ir pabarstyti tarkuotu sūriu "džiugas" arba kitokiu parmezanu. vualia! gaunasi tikri sumuštiniai al pesto.

galima juos šiek tiek apgreidinti: 

uždėti pakepto baklažano riekelę, alyvuogių, vynuogių ir t.t. bet ir tiesiog taip, kaip yra - labai greitai ir gardu.

be to dera prie mano žaliosios verandos. 

:)

apie

Man patinka kai pokalbis prasidėjęs apie vieną dalyką bagiasi ajajaj kaip toli ir niekas nebeatsimena "o apie ką mes čia?". Apie viską. Jeigu eiti labai ilgai viena kryptim galima apeiti žemės rutulį ir grįžti iš kur iškeliavai. Na kartais reiktų dar plaukti, bet aš ne apie tai. O jei labai ilgai kalbėti apie viską iš eilės - anksčiau ar vėliau grįši prie pradinės temos. Bet užtai kiek visokių kitokių įdomių temų pakeliui galima užtikti! Ajajaj! Kiek įdomių! (Ajajaj sako Stasė, bet apie ją kitą kartą). O jei kalbėti sistemingai ir nuosekliai apie vieną dalyką - toli nenukeliausi.

Katės nevalgo vyšnių skonio jogurto. Užtai skruzdėlės valgo.

ne joninių naktis

o kam iš vis miegoti. jei galima nemiegoti.

galima gerti arbatą, sukti lanką, statyti palapinę, klausyti Paganinio ir ieškoti autobuso, kuris nevažiuoja mano gatve.

taip ateina labas rytas.

sekma diena

skauda galvą.

violetinis katinas vėl nesulauks manęs.

turiu daug kaldrų, pledų, antklodžių, užtiesalų - ir visi/visos nemano.  renkasi, kaupiasi.  ateina iš visur ir visaip. stori, ploni, vilnoniai ir šiaip.  gėlėti, raštuoti, vienspalviai, tigriniai. kuo daugiau - tuo  šilčiau.

ir svečiams užtenka.

kai reikės gražinti - kad tik nepamiršt kas kieno. :)

ir knygos ateina.

vis į namus...

apie negeras sraiges

o aš jas mylejau. nuo takelių patraukdavau, kad kas nors neužimtų. grožėjausi jų formomis, piešiau į užrašų knygeles.

o jos...

įšliaužė į mano verandą ir nugraužė bazilikiukus.

ot ir sraigės.

nenaudinga

Man patinka nenaudinga informacija. 

Ir kuo nenaudingesnė, tuo įdomesnė. 

Beprotybė

Vienoje senamiesčio kavinėje, kuri vadinasi "Balzakas",  ant sienos parašyta dviem kalbom (prancūziškai ir lietuviškai) Onorės de Balzako neįtikėtinai skvarbi ir žavi mintis:

Viską, ką darai, reikia daryti gerai, net jei darai beprotybę.

Darykite daygiau gerų beprotybių.

Naktis

Dieną nesigirdi kaip šnara vanduo atsitrenkdamas į tilto polius. O tokią švelnią šiltą naktį aš sustojus klausiau upes. Bandžiau sugalvoti žodžius, perteikiančius tą ypatingą vandens garsą. Tai ne bangų muša, ne upelio čiurlenimas. Aš tai pavadinau "upė urla", bet tai nusako tik vieną to garso dalį. Jis vis kinta, liejasi, teka ir vėl šiek tiek atiskartodamas mainosi.

O dar naktį svaigiau kvepia liepos.

Po

Kai visas pasaulis išnyksta ir laikas sustoja

Paskui palengva vėl išnyra aplinkiniai žmonės

Vėl triukšmas aplinkui ir mirgančios šviesos

Kur buvo pasaulis tas 10 minučių

Ir kur buvau aš

Apie kates

Po dviejų mėnesių ir dviejų dienų tęsiu savo užrašus.
Per tuos savo veltėdžius katinus vėl įsipjoviau pirštą į skardinę. O jis dar snuki raito ir neėda. Tokie tie valkataujantys Žvėryno katinai. Atsliūkino naminis katinas su antkakliu - glotnus, sotus, blizgantis. Ir mikliai puolė kapoti benamių katinų išbrokytą ėdalą. Tik spėjau nuvyt. O tas įsivaizduoja, kad labai gudrus: apibėgo aplink namą ir iš kitos pusės sėlina. Aš tau! Bet negi dabosiu per naktį. Tai ir nežinau kas suės.
Nežinantiems pranešu, kad mane prisijaukino 3 benamiai katinai. Iš pradžių jie atsiuntė apšepusį katiną, su vaiskiai žaliom akim ir kruvina žaizda per pusę kaklo. Be abejo mano širdelė suvirpėjo. Ryjant mano maistą, jo žaizda greitai sugijo. Snukis pasidarė net šiek tiek inteligentiškesnis,  o akys dar žaliasnės. Taip ir šeriu jį būtent už gražias akis. Be to, būdamas apskuręs, tipiškas brisius - jis vis tiek kupinas katiniškumo. Gerbiu jį. Taip ir vadinu: Brisius.
Paskui pasirodė neščioji Nulėpausė: jos viena ausis juokingai nulinkus. Ji įkiša galvą į mano verandą, o kai einu link jos su maistu - šnypščia, gasdina. Na taip, iš karto man labai baisu pasidaro.  Nulėpausė mėgsta pieną. Laka, laka - pakelia galvą - akys išpūstos, ausis nulinkus, balta pienuota barzda - vaizdelis mirk iš juoko. Kai įpyliau jai pirmą kartą - išlakė net keturis pilnus dubenėlius. Ir kur jai tilpo? Dabar jau šiek tiek ramiau žiūri į pieną.
Trečiasis lankytojas - Bailiukas. Be galo baikštus katinas. Nepalyginsi su Brisium. Tai tiek apie Bailiuką.
O Brisius kovinis. Šiandien atėjo šlubuodamas užpakaline letena. Dar ko gero ir vaidino prieš mane, žiūrėjo graudulingom akim, kad ko nors skaniau išneščiau. Bet vis tiek orus ir žaliaakis. Dabar jis miega mano sodo kampe ant sausų lapų krūvos.
Galite mane barti ir nemylėti. Bet meilė katėms yra nepagydoma. Jeigu myli vieną katę - tai myli visas kates. Ir taškas. Nėr čia ko net diskutuot.
Sakote,  katės platina parazitus - žmonės irgi daug baisių dalykų platina. Bet aš juos irgi myliu, na bent jau toleruoju, o kai kuriuos šiaip ne taip pakenčiu.