2010 m. rugpjūčio 17 d., antradienis

Narkotiniai skaitalai

Žaliojoje verandoje labai gera gerti arbatą, priiminėti svečius, klausytis žiogų, daryti spalvotus katinus ir skaityti knygas.

Vienas klastingas žmogus, atseit iš draugiškumo, davė man paskaityti Stigo Larssono "Milenniumo" trilogiją:

"Mergina su drakono tatuiruote",

"Mergina, kuri žaidė su ugnim"

"Mergina, kuri įspyrė širšių lizdą" (rusiškas vertimas "Mergina, kuri sprogdino oro pilis").

(pirma knyga yra išleista lietuviškai, kitos kol kas yra rusų arba anglų kalbom).

Nekartokite mano klaidos! Net neimkite šių knygų į rankas! Jokiais būdais neatsiverskite! Dėl dievo meilės neskaitykite nei vienos raidės! Jei manęs nepaklausysite - jūs prapuolėt. Šitos knygos kaip narkotikas. Kaip apsėdimas. Pradėjus skaityti, tiesiog neimanoma atsiplėšti. Skaitau visą dieną ir pusę nakties kol akys pradeda merktis. 

Nors nesu detektyvų-trilerių gerbėja (nes paprastai skaitau zanūdiškesnes knygas), bet šios knygos nepaprastai įdomios. Tai nėra lėkštas detektyviūkštis. Autorius nuodugniai ištyrė temą. Siužetas daugialypis ir nenuspėjamas. Veiksmas vyksta daugeliu krypčių, spalvingi veikėjai....

Žodžiu, aš jus perspėjau. 

Jei nepaklausysit ir skaitysit - patys kalti.