2010 m. rugsėjo 27 d., pirmadienis

Išėjau pieno

Tik išeik į miestą pieno nusipirkti. Tuoj prisižiūrėsi vaizdų.

Prie seimo badauja žmonės. Taip ir nesupratau dėl ko ir už ką. Prieš neapmokamas atostogas ir prastą Kubiliaus atmintį. Aš pusryčiams valgiau arbatos su juodos duonos rieke - tai dalinai prisidėjau galima sakyti. Netgi be sviesto.

Toliau sutikau benamį be batų, tik su šlapiom kojinėm.

Omnitelio salone užstrigau kaip kamštyje. Aš tik pakrovėją nusipirkt norėjau... Pralaukiau gerą pusvalandį. Pardavėja siūlo klientui:

- ....ir galėsite su 5 numeriais kalbėti nemokamai..

- nereikia man tų penkių! Man vienos mylimos žmonos užtenka!

ir dar pusvalandį ginčijasi. Ot ištikimuolis! Imk 5 ir eik sau...

Užklupus lietui užsukau į Cancan piceriją. Į mane ilgą laika niekas nekreipė dėmesio, nors aš visaip kaip bandžiau būti matoma... Pagaliau klientų bijantis padavėjas nedrąsiai manęs paklausė: "gal noretumėte ko nors užsisakyti?" Ne, aš čia šiaip pro šalį ėjau, prisėdau į gatvę pažiūrėti... Kai užsakiau kavos ir picos, baugščiai paklausė: "Vieną?" Hm... Nors aš valgiau tik duonos riekę, bet tikrai nesijaučiau tokia išbadėjusia, kad užsisakyti daugiau picų. Tuo labiau Cancane jos neitin skanios.

Nusipirkau pieno.