2010 m. spalio 28 d., ketvirtadienis

Dharmos valkatos

Kalnai. Kroatija
Pasigavau kažkur nedraugišką virusą, kuris mano nosyje pradėjo gaminti skystimą, skaudinti  galvą ir gadinti savijautą. Man tokie draugai nepatinka.
Gydžiausi dangiškuoju vitaminu C, čiobrelių arbata, tyla, avokadais ir Keruaku. Pats geriausias vaistas - padeda per 1 dieną. (Jei laiku pradėti gydymą.)
Perskaičiau pusę Keruako ( Jack Kerouac) "Dharmos valkatos". Visai gera knyga.
O štai pastraipa mano brangiam draugui Žilvinui, nes šūdai - jo mėgstama tema:
"-Tie žmonės, - kalbėjo Džefis, - visi iki vieno turi baltomis plytelėmis išklijuotus tualetus ir krauna juose dideles šūdų krūvas lyg lokiai kalnuose, paskui nuplauna į patogią, gerai prižiūrimą  kanalizaciją, ir  niekas apie šūdą nebegalvoja, pamiršta, kad visi esam kilę iš šūdo, civetų ir jūros putų. Jie visą diena plaunasi rankas putojančiu muilu, kurį slapčia trokšta suvalgyti čia pat vonioje. - Jo galvoje sukosi milijonas minčių, pačių įvairiausių."
Šiaip knyga ne apie šūdus. O apie budizmą, alkoholizmą, kalnus ir kt. gerus dalykus. Nors aš ir ne budistė... nors kas čia žino.
"Kai užkopsi į kalno viršūnę, nesiliauk kopęs".