2010 m. lapkričio 28 d., sekmadienis

Apie ką?

"Futuramos" Hipnorupūžė

Man patinak rašyti blogą. O gal lietuviškai reikėtų sakyti "internetinį dienoraštį". Gal, nors tai nėra dienoraštis, nes dienoraštis yra privatus, intymus, asmeniškas, o blogas yra viešas. O tai kas yra vieša visada yra kaip pozavimas prieš fotoaparatą... Bet šį syk ne apie tai.

O jei, pavyzdžiui, prie manęs gatvėje prieitų pilvotas vyriškis ir paklaustų:

- Gerbiamoji, sakykite prašau, ar jūs rašote blogą?

- Taip. - nedvejodama atsakyčiau pilvotam ir oriam piliečiui.

- O, sakykite, prašau, gerbiamoji blogo rašytoja, apie ką gi tas jūsų gerbiamasis blogas?

Tada aš giliai įkvėpčiau. Lėtai iškvėpčiau. Pažiūrėčiau mąsliai į dangų. Suraukčiau kaktą. Išpūsčiau šnerves. Suspausčiau lūpas. Įsikiščiau dešinės rankos rodomąjį pirštą į burną. Susigriebčiau ir ištraukčiau dešinės rankos rodomąjį pirštą iš burnos (nes gerbiamajai blogo rašytojai nedera kramtyti nagų). Nebežinodama ko griebtis pasikasyčiau nosį. Perbraukčiau ranka plaukus. Išsižiočiau... ir tada jau tektų kažką atsakyti:

- Ėėėėėė....

- Taip, prašom.

- Apie... katinus?

- Hm. - tada pilvotas ponas pažiūrėtų į dangų.

- Apie... ežiukus?

- Hmmmm... - pilvotas ponas surauktų kaktą.

- Apie sraiges?

- Hm-hm-hm! - pilvotas ponas išpūstų šnerves.

- Ahm... apie princeses?

- Uhummm... - pilvotas ponas suspaustų lūpas.

- Apie sapnus?

- Hmm-m-m? - pilvotas ponas siektų dešiniosios rankos rodomuoju pirštu link burnos. Bet laiku sustotų ir pasiglostytų kaklaraištį. Aišku  tokie atsakymai jo nepatenkintų ir jis lėtai suptųsi ant kulnų pirmyn atgal vis tebeglostydmas kaklaraištį.

O tada aš stovėčiau ir galvočiau: o iš tiesų - apie ką gi tas mano blogas?

Jau geriau prie manęs prišoktų koks baisiai baugus žvynuotas-gleivėtas-raguotas-šeriuotas monstras ir užbaubtų tiesiai į ausį:

-Moterie! Apie ką tavo blogas??? Atsakyk tučtuojau arba prarysiu!!! Ir ilgai bei skausmingai virškinsiu savo dvokiančiame skrandyje!

Va tada man reiktų akimirksniu atsakyti rišliai ir aiškiai. Nes aš visai nenoriu būti ilgai ir skausmingai virškinama. Oi ne.

O kol neprišoko baisiai baugus žvynuotas-gleivėtas-raguotas-šeriuotas monstras turiu laiko sugalvoti apie ką gi tas mano blogas.