2010 m. lapkričio 24 d., trečiadienis

Apie Kalėdų dvasią


Ar čia man vienai taip greitai bėga laikas? Kad vasara greitai praeina, tai seniai žinoma tiesa. Tą dar pastebėjau ankstyvoje vaikystėje. Bet jau ir ruduo baigiasi. Parduotuvių vitrinas po truputį okupuoja eglės ir seniai. 

Aš labai nemėgstu prieškalėdinio laikotarpio. Maža to, kad dauguma piliečių ir taip prisikišę į savo galvas visokių depresijų, stresų, lėtinio nuovargio ir kitų visiškai nereikalingų ir kenksmingų dalykų, tai dar bando įsigrūsti ir Kalėdų dvasią. O Kalėdų dvasia reikalauja dvasinės ramybės, džiaugsmo, atjautos artimam ir pan. Tiesa pasakius, dauguma nelabai turi laiko ir jėgų tai Kalėdų dvasiai, nes viską atima stresai, depresijos ir problemos. Taigi belieka tik Kalėdų dvasios imitacija: Ho-ho-ho ir besaikis pirkimas. Tai prisideda prie aukščiau minėtų blogybių ir tada pilietis visai pameta galvą, o su ja ir sveiką nuovuoką.

Gal man reiktų kur nors išvažiuoti, kur nėra Kalėdų? Pvz. į kokį Iraną. Gal pavyktų ten perlaukti šį laikotarpį. Bet ten mane antrą dieną užmetytų akmenimis už tai, kad nekukliai pažiūrėčiau į ūsuotą vyriškį.

Taigi bandau grūdintis. Peržiūrėjau "Blogąjį Santą". Parsisiunčiau kalėdinių dainų. Pradžiai klausysiu po 30 minučių, palaipsniui ilgindama laiką. Taip po truputį per savaitę užsigrūdinsiu, priprasiu, įgausiu imunitetą.

Kaip nors išgyvensiu. Juk ne pirmas kartas. Ir ne paskutinis.