Apie katės kaką

Va būna kažkas ateina į žmogaus gyvenimą, o paskui pasimato, kad tas kažkas yra blogai. Netenka žmogus to kažko blogai ir jaučiasi labai nelaimingas. Nors turėtų džiaugtis, kad tas blogai buvo jo gyvenime neilgai. Pateiksiu aiškesnį tipinį pavyzdį.
Gyvena sau mergina ir susipažįsta su vyruku (gali būti ir atvirkščiai). Jis gražiai šypsosi ir žiūri meiliai. Merginai suspurda širdis ir ji neatkreipia dėmesio, kad pas vaikiną ant kaktos parašyta "svoločius". Jūs pasakysite, kad pas svoločių ant kaktos neparašyta, kad jis svoločius. Netiesa. Viskas parašyta didelėm raidėm. Tik reikia mokėti skaityti ženklus. Ir visi  iš prigimties tuos ženklus skaityti moka. Tik ne visada nori. Nes smagiau žiūrėti į meilią šypseną, nei į nieko gero nežadančius ženklus. Bet anksčiau ar vėliau tų ženklų prisikaupia tiek, kad jie pabyra ant galvos akmenų liūtim. Net ir visai aklas praregi. Tada būna "vajėzusmarja!", ir kur buvo mano protas, kur buvo mano akys ir kaip tas svoločius galėjo ateiti į mano gyvenimą? Kur kur - visiems aišku kur - toj vietoj, kuri skirta minkštai sėdėti. Na, "kaip" ir "kodėl" būna jau per vėlu svarstyti. Tada norom nenorom, po daugelio "o gal..." vis gi svoločius palieka merginos gyvenimą. Prasideda savigaila ir savigrauža su milijonu tikrų ir prisigalvotų priežasčių. Nemigos naktys, ašaros, sumažėjęs arba padidėjęs apetitas ir nusilpęs imunitetas. Jai nepakeliamai skaudu gyventi be to svoločiaus. O kodėl? Juk kaip tik reikia džiaugtis. Kad buvo 7 mėnesiai, o ne 7 metai. O jei  7 metai, tai, ačiū dievui, ne 70.

Ar jūs matėte kaip kakoja katės? Jei nematėt - papasakosiu.
Katė ilgai kapsto duobutę. Ir iš vienos pusės, ir iš kitos. Kapsto įnirtingai iš peties. Atrodo prakrapštys dėžutės dugną ir grindis. Ji visa yra šiame procese. Kai duobutė yra norimo gylio, katė atsitupia į kakojimo pozą. Ji labai susikaupusi. Suraukus kaktą žiūri į vieną tašką. Rimties ir koncentracijos įsikūnijimas. Visiems aišku - vyksta kažkas nepaprastai svarbaus. Kai reikalas atliktas, katė patikrina kas gavosi. Jei gavosi tai, ko buvo tikėtasi - kakis užkapstomas. Ir katė šviesos greičiu laksto po namus. Pirmyn atgal, atgal pirmyn, aukštyn žemyn, skersai išilgai. Katė švenčia. Ji jaučia palengvėjimą. Ji atsikratė šūdo.

O kodėl žmonės kenčia netekę šūdo? Prastas darbas, beprasmiai santykiai, netikri draugai... Kuo mažiau šūdų gyvenime - tuo geriau.

Katė palieka kaką. O ne kakas katę.