2011 m. vasario 19 d., šeštadienis

Apie grožį ir senatvę

Visi nori būti jauni ir gražūs. Net ir tie, kurie ir būdami jauni nėra labai gražūs, vis tiek nori likti jauni. Jaunystė madinga.
Gražus-negražus čia jau kaip gamta davė. Visuotiniai streotipai mane mažai domina - man gražūs žmonės, kurie man patinka, kuriuos aš myliu. Netgi priešingai - tiesiog gražūs žmonės per daug vienodi. Tiek vyrai, tiek moterys. Nuobodu. Trūksta individualumo. Ypač jaunystėj, kai gyvenimas ir charakteris dar neatsispaudė veide.
O jei viduj po oda, mėsa ir kaulais slypi tik olialia - tai manęs nelabai ir žavi, kas ant odos paviršiaus pavaizduota.
Bet šį kart ne apie jaunystės grožį. Bala jo nematė. Koko Šanel (Coco Chanel) teiseingai pastebėjo: "Gamta duoda veidą, kurį turi dvidešimties. Penkiasdešimties turi veidą, kurio nusipelnai".
Žaviuosi žmonės, kurie lieka jauni ir būdami 100 metų amžiaus. Jaunystė tai ne odos lygumas, o dvasios veržlumas.

Albertas Einšteinas jaunystėje atrodė kaip koks liurbis. Na... argi ne?


O metams prabėgus - labai simpatinga ir impozantiškas... Ką sako jo veidas? Šitas žmogus tikrai turėjo humoro jausmą ir išmintį.


Čarlzas Darvinas... net Kalėdų senelis galėtų pavydėti jam tokio skvarbaus ir šilto žvilgsnio bei barzdos. O brandaus amžiaus toks nesimpatiškas, kad net čia nedėsiu foto. Tada jis turbūt per daug įtemptai mąstė apie natūraliąją atranką.


Markas Šagalas. Skraidančias įsimylėjusias poras piešiantis žmogus negali negražiai senti. Mirė 97 metų


Edvardas Steichenas (Edward Steichen) vienas įtakingiausių meistų fotografijos istorijoje. Mirė 93 metų.


Amerikiečiu fotografė Ruth Bernhard. Mirė sulaukus 101 metų.


O štai jos rankos (foto Margaretta Mitchell).

Kodėl žmonės bijo senti? Kodėl žodis "senas" yra neigiamas apibūdinimas? Aišku, blogai būti ligotam ir neveiksniam. Bet tai gali atsitikti bet kokio amžiaus.
Reikia mokėti senti. O senti pradedame vos tik suaugę. Mūsų sentvė - mūsų pačių rankose .
Nežinau, ar man išeis teisingai pasenti. Aš dar tik pradėjau. Bet tikiuosi man pavyks. Bet kokiu atveju tai neišvengiama. Pasistengsiu padaryti tai kuo geriau ir gražiau.
Todėl einu pasivaikščioti po miestą, pakvėpuoti apygryniu oru, pasisemti įspūdžių ir nusipirkti špinatų skaniai žalioms salotoms.

4 komentarai:

  1. Gyvenimo prasmė kaip ir aiški - teisingai pasenti ir karste gražiai atrodyt, ne kaip kokiam bomžui.
    Ir jokių gyvenimų Čia ir Dabar - viskas tik link ateities. :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Oi. Man tai gyvenimo prasmė visiškai neaiški.
    Gražiai atrodyt ir smagiai gyventi geriau šiandien. Kuo aš ir užsiimu. Ir manau man tas neblogai sekasi. :) O iki senatvės reikia dar dagyvent.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Pati dažnai jaučiuosi "sena kaip pasaulis", bet man patinka seni žmonės. Juk paveikslas tik įgyja didesnę vertę, nuo to, kad jį palietė laikas, tas pats ir su žmonėmis... aišku, jei "kūrinys" iš pat pradžių buvo verats sulaukti gražios senatvės.
    Kaip ir daiktas, man geriau nutrintas, numylėtas, akimis nuglostytas nei naujas ir kvepiantis gamintoju. Taip ir žmonės, gražiausi, kai veide matosi laiko kelias, o akyse spindi jaunystė.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Vyte - iki pasaulio tau dar augt ir augt... ;)
    Taip - žmogus kurinys, kuris kuria pats save. Ką susikuri - tą ir turi.
    Tie, kas ir jauni būdami gyvena tuščią gyvenimą, tai ir pasenę yra tik senos tarkos ir kaliošai. Sugebantys tik burbėti "vajezusmarja, kaip viskas blogai". O kas visą gyvenimą gyvena prasmingai - senatvėje verti pagarbos ir susižavėjimo.

    AtsakytiPanaikinti