Apie juodą katiną

 

Domininkonų gatve bėga storas juodas katinas. Ne tiek storas, kiek pūkuotas. Ir bėga taip linksmai besidarydamas aplinkui. Ir tankus kailis banguoja šuolių ritmu.  Ir uodega makaluojasi iš paskos, kaip ilgas juodas šalikas. Ir atrodo, užbėgs už kampo, apsidairys - ar niekas nemato - ir pavirs į žmogų. Persibrauks ranka juodus blizgančius plaukus. Pasitaisys juodą paltą ir nerūpestingai persimes per petį ilgą juodą šaliką.
Ir eis jau nebeskubėdamas, elegantiškai. Tik taip pat linksmai žiūrės aplinkui ir katiniškai šypsosis...
Va.