Apie pokerį

Sapnavau, kad mylėjausi ant jūros kranto. Ir smėlis net niekur nelindo. O tada atėjo tvarkos prižiūrėtojai ir pasakė, kad tai uždrausta. Ir turėjo jie lazdas su smailiais kabliais ant galo - tokiom žudo pilkuosius ruoniukus. Kadangi aš nenorėjau būti uždaužyta ta baisiąja lazda, tai ir baigėm savo reikalus...
O iš tikųjų, visai ne apie tai aš norėjau papasakoti. Čia tik šiaip, pikantiška smulkmena.
Aš vakar pirmą kartą žaidžiau pokerį. Anksčiau vis girdėjau pokeris-šmokeris, bet kažkaip nesidomėjau. Man jis asocijavosi su scenom iš filmų, kur vyrai susirenka virtuvėje prie apvalaus stalo, daug rūko, maukia alų ir žaidžia pokerį. Tokie stori ir nesiskutę.
Bet galų gale vienas bendražygis mane sudomino tiek, kad aš pagalvojau - reikia pabandyti. Atsidariau internete pokerio taisykles ir radau Marko Tveno citatą: "Nedaug yra dalykų, kurie taip nedovanotinai nuvertinti mūsų šalyje, kaip pokeris. Aukštuomenė apie jį žino labai nedaug. Kartas nuo karto atsiranda pokerio užtarėjų, kurie lyg ir suvokia šio žaidimo esmę, tačiau daugelio žmonių neišprusimas šioje srityje yra begalinis. Na, aš pažinojau išsilavinusių žmonių, geraširdžių, tolerantiškų, nuoširdžių ir panašiai, kurie nežinojo, ką reiškia Flush. To pakanka, kad gėdyčiausi visos žmonių giminės." Kas visiškai išsklaidė mano abejones pokerio vertingumu. Jeigu Markas Tvenas taip aukštai vertino pokerį - tai jau viskas. Šventa.
Tai va. Nuėjau. Pažaidžiau. Patiko. Žaisiu dar.
Kam įdomu - baras Misterija, Totorių g. 18.
Beliko išmokti blefuoti.