Papasakosiu jum vieną dzeno pritčą.
Vieną kartą vedė vienuolis arklį su vežimu. Vežime gulėjo motina su vaiku. Motina sirgo. Ilgai jie ėjo ir buvo šalta. Žiūri vienuolis, kad moteris nuo šalčio jau pamėlus visa. Vos gyva. Ir išmetė ją iš vežimo.
Moteris atsistojo. Nesupranta kas vyksta. Jėgų eiti nėra. Kol atsitokėjo - vežimas jau nuriedėjo tolyn. Išsigando moteris - juk ten liko jos vaikas. Ir iš paskutinių jėgų bėgo paskui vežimą. Lėtai ėjo vienuolis. Pavijo ji vežimą.
-Kodėl tu tai padarei, vienuoli?!
- Jei aš nebūčiau tavęs išmetęs, tu būtum sušalus. Tai buvo vienintelis būdas išgelbėti tau gyvybę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą