2011 m. vasario 6 d., sekmadienis

Peržiemojom


Šiandien prabudusi ir pramerkusi vieną akį (nors iš tiesų koks skirtumas kiek akių aš pramerkiu? matau juk tiek pat) ir pažiūrėjus pro vieną langą į kaimyninio pastato sieną, iš karto supratau, kad diena bus gražesnė, nei buvo vakar. Mano rytiniai orų skaitymo ženklai paprasti: jei ant sienos matosi medžio šešėliai - reiškia diena bus saulėta. Pažiūrėjau pro antrą langą - matosi dangus. Tai melsvas, tai pilkšvas. Aha. Debesuota su pragiedruliais. O gal - saulėta su debesuotumu. Saulėta geriau.
Kvepia pavasariu.
Šlapi paukščiai rankioja iš tirpstančio ledo iškilusius pernykščius trupinius. Išlindo senos šiukšlės. Dar teks palaukti kol sužaliuos ir paslėps visą pilkumą.
Bet vis tiek jau kvepia pavasariu.
Mano darbo kalendorius sako, kad dienos ilgėja 3-4 minučių per parą greičiu. Dešimt dienų  = plius 40 minučių šviesos. Valio.
Dar atšals. Nesidžiaukite per anksti. Bet šaltis nesutrukdys dienoms ilgėti.
Vis tiek jau beveik peržiemojom.