2011 m. kovo 5 d., šeštadienis

Apie laimę


Ar jūs laiminga/laimingas? O kiek laimingų žmonių pažįstate? Ne ne, žinodami mano dienoraščio toną nepradėsime nuodugnios laimės analizės. Tegul dešimtokai rašo rašinėlius šia tema. O mes vadovaisimės daktaro R. Griciaus auksniais žodžiais "Nereikia daryti dalykų sudėtingesniais, nei jie yra". Gal jis ir ne pats tai sugalvojo, bet mano gyvenime jie buvo pasakyti jo lūpom. Laiku ir vietoj.
Tarkime yra dvi kraštutinės būsenos "viskas užknisa, šūdas, šūdas, šūdas" ir kita "viskas yra ir bus gerai, ir man tai patinka". Tarkime tai ir yra laimė ir nelaimė. Tai yra, atvirkščiai.
Jei prabundi su mintim "geriau jau nepabusčiau" aišku, kad ne kas. Skamba baisiai. Bet prisiklausiau tokių kalbų ne iš vieno žmogaus. Išgirdus tokius žodžius norisi sakyti - chei, žmogau, apsidairyk, rankas-kojas turi, viskas gerai... Bet žinai, kad rankos-kojos jam džiaugsmo nesuteikia. Ir ką daryt? Išsiųst menesiui į Didžiosios Kinijos sienos atstatymo darbus? Manau, kad padėtų. Bet neturiu tokių įgaliojimų.
Mano laimingumas, ko gero, ciklinis. Tai laimingėju, tai nelaimingėju. Manau, tai labiau susiję ne su išoriniais faktoriais, o su moteriško organizmo hormonų ciklu. Jau kokį davė gamta organizmą, tokiame turiu ir gyventi. Sunku būt moterim...Ech... bet nepasirinksi. Nors pala - gyvenimu dažniau man skundžiasi vyrai. Sveiki, gražūs, sėkmingi...Kartais pagalvoju - visos šitos nelaimingumo ir depresinės būsenos iš per didelės laisvės. Artum su leisgyviu kuinu nederlingą žemę 7 dienas per savaitę ir dar ponas kailį pertų periodiškai - neturėtum kada apie nelaimes galvoti.
Va. Arba poros. Deda į soctinklus savo saldžias nuotraukas iš vestuvių, švenčių ir kelionių. O patys ėda vienas kitą diena iš dienos dėl neužsuktos dantų pastos tūtelės. Ir draugas.lt ieško kažko...ir turi po kelis kažką, neaišku ką. Bet tai laimės nepriduoda. O nuotraukas tebededa į soctinklus. Jei galėtų ir į "Žmones" įdėtų. Bet visi ten netilptų. Net fotosesijas šeimynines užsisako. O po fotosesijos - į akį arba bent jau necenzūrinis dialogas. Bet visi žavisi - kokia graži laiminga šeima. Kaip tokia laimė vadinasi?  Parodomoji laimė? O kam?
Aš laimės recepto nežinau ir nedalinsiu.
Mano manymu, laimingas žmogus yra pilnavertis žmogus, gyvenantis pilnavertį gyvenimą. Jis gali džiaugtis, liūdėti, bijoti, mylėti ir nekęsti. Tikėtis ir nusivilti, ir vėl tikėtis. Svajoti, daryti, siekti, suklupti. Turi teisę klysti, verkti ir pykti. Pilnavertis žmogus turi teisę būti laimingu ir nelaimingu...
Oi. Čia jau panašėja į dešimtoko rašinėlį... Kaip čia aš taip.... Įsivažiavau begerdama rytinę kavą be pieno...
Taigi. Esi laimingas - puiku, esi nelaimingas - tegul tai būna dugnas, nuo kurio atsispiri ir kyli į geresnę būseną.
O šiaip tai... viskas praeina...
O aš bėgu į paštą atsiimti siuntinio. Šiandienai laimės užteks.