Metinės

Pernai tokiu laiku aš grįžau iš Kroatijos. Su suplyšusiais sportbačiais ir pilna kuprine kriauklių ir akmenukų. Grįžau kovo 3 d., o šitą blogą pradėjau rašyti kovo 4 d. Tai gi kaip ir metinės. Valio!
Šiandien mano nosis neapsisprendžia ką jai daryti - tai bėga kaip Anchelio krioklys, tai perdžiūsta kaip Atakamos dykuma. Kuri būsena geriau - sunku pasakyti. Noriu normalios nosies.
Tai va, apie metines. Na, daug visko pasikeitė per metus, kai pagalvoji... Viskas pasikeitė. Bet ko čia stebėtis - tai natūralu. Metai yra be galo daug laiko. Jei per metus būtų niekas nepasikeitę - tada reiktų stebėtis, baisėtis, susirūpinti ir skubiai imtis priemonių. O dabar viskas puiku - pasikeitė, keičiasi ir keisis. Tai vadinasi evoliucija, raida, kaita ir panašiai.
O dar visai ne į temą - mane labai knisa žmonės, kurie sako vieną, o daro kitą. Visiškai negerbdami kitų žmonių laiko, energijos ir jausmų. Vat taip norisi išsikrapštyti riebų snarglį iš nosies ir elegantišku sprigto judesiu pyyyuuui! paleist į tokį tuščiakalbį... Bet šiuo metu nosyje Atakamos dykuma. Prie visų geriausių norų nieko neiškrapštyčiau...