2011 m. kovo 9 d., trečiadienis

Apie norus ir noriukus

Naktinis tiulpanas. Telefoninė foto.

Ot būna, kad ir paprasti norai nesipildo. Paprastut paprastėliai. Mažut mažutėliai.
Eidama namo norėjau prigriebti suši. Ir skaniai jaukiai suvalgyt.
O jie jau nebedirbo.
O noras per daug paprastas, kad dėl jo daryti lanką. O be to, gali ir kitur nebedirbt.
Pagalvojau - gal pavyks sugudraut. Užsukau į "Ikiuką". Nusipirkau silkės ir čiabatos. Atseit - suši pakaitalas. Ot ir ne. Ne trupučio ne. Visiškai ne. Nepavyko apgauti savo mažo noro.
Pavalgiau. Ir silkė skani. Ir duonelė. Ir arbatos prigėriau. Ir vis tiek ne tas.
Sėdi dabar tas noras šalia ir laukia.
Nes norai būna dviejų rūšių:
1. Pasyvūs praeinantys norai. Panorėsi ir praeis, pasimirš, nebesinorės ir t.t.
2. Įkyrūs nepraeinantys norai. Kol negausi - nenurimsi. Ir kitkuo nepakeisi. Ir kirbės viduj. Ir neduos ramybės.

Šis menkas noriukas panašus į antrojo tipo norą. Teks rytoj patenkinti.

O apie Moters dieną nerašysiu. Nes neįdomu.
O apie norus - gal ir jūs kažko užsinorėsit. Ne? Šokolado? Ledų? Skanaus sūrio?