Naktinis tiulpanas. Telefoninė foto.
Ot būna, kad ir paprasti norai nesipildo. Paprastut paprastėliai. Mažut mažutėliai.
Eidama namo norėjau prigriebti suši. Ir skaniai jaukiai suvalgyt.
O jie jau nebedirbo.
O noras per daug paprastas, kad dėl jo daryti lanką. O be to, gali ir kitur nebedirbt.
Pagalvojau - gal pavyks sugudraut. Užsukau į "Ikiuką". Nusipirkau silkės ir čiabatos. Atseit - suši pakaitalas. Ot ir ne. Ne trupučio ne. Visiškai ne. Nepavyko apgauti savo mažo noro.
Pavalgiau. Ir silkė skani. Ir duonelė. Ir arbatos prigėriau. Ir vis tiek ne tas.
Sėdi dabar tas noras šalia ir laukia.
Nes norai būna dviejų rūšių:
1. Pasyvūs praeinantys norai. Panorėsi ir praeis, pasimirš, nebesinorės ir t.t.
2. Įkyrūs nepraeinantys norai. Kol negausi - nenurimsi. Ir kitkuo nepakeisi. Ir kirbės viduj. Ir neduos ramybės.
Šis menkas noriukas panašus į antrojo tipo norą. Teks rytoj patenkinti.
O apie Moters dieną nerašysiu. Nes neįdomu.
O apie norus - gal ir jūs kažko užsinorėsit. Ne? Šokolado? Ledų? Skanaus sūrio?
Viena mano draugių priekaištauja man, kad aš "nesugebu išsilaisvinti nuo savo norų". Taip sakant, aš per daug visko noriu. Paskaitau apie sušius ir jų noriu. Kelionių noriu. Darbo, studijų noriu. Visko noriu. Manau, kad geriau visko norėti, nei norėti nieko. :)
AtsakytiPanaikintiO ji pati sugeba? ;)
AtsakytiPanaikintiNorėti galima įvairiai. Vieni norai padeda asmenybei augti ir tobulėti, kiti ją griauna ir žlugdo.
Sušių ir kelionių norai, be abejo, nekenksmingi. :)