"Rosallie and Truffel". Jutta Bucker
Po savaitės pertraukos užsukau patikrinti savo pašto dėžutę. Maloniai nustebau radusi ne tik atviručių, bet ir kelis blogo skaitytojų laiškus. Ko gero, nesitikėjau, kad kas nors šiais internetiniais laikais nepatingės parašyiti tikrą POPIERINĮ laišką. Kurį išsiųsti reikia ne tik paspausti mygtuką "send", bet įdėti į voką, užrašyti adresą, užklijuoti pašto ženklą ir išmesti į pašto dėžę.
Labai keista skaityti visiškai nežįstamo žmogaus laišką. Kuris šiek tiek žino apie mane iš blogo, o aš nieko nežinau. Bet tai labai smagu, keista, nauja.
Ačiū jums labai. Tai nuostabi dovana. Ėjau gatve ir šypsojausi.
Kad žmonės dar gali daryti spontaniškus, neracionalius poelgius... Neklausiant "o kam?", "kodėl?", "kas iš to?". Šiaip sau. Tam, kad būtų smagu.
Vertingiausios dovanos ne tos, kurias pastatome į lentyną, o tos, kurias nešiojames širdyje. Banaliai pasakiau. Matyt, amžius daro savo. :)
P.S. atrašysiu.
Aš dar neparašiau... :) bet vieną gražią dieną, tokią kaip ši, tai padarysiu.
AtsakytiPanaikinti:)
AtsakytiPanaikinti