2011 m. gegužės 22 d., sekmadienis

Apie drakonų žudymą



Seniai labai seniai mažame kalnų kaimelyje gyveno berniukas. Jis buvo labai protingas ir sumanus ir greitai išmokdavo visko, ko jo mokė žmonės gyvenantys aplinkui. Bet vieną kartą nuo pačio aukščiausio kalno į kaimelį nusileido senolis, kuris pasakė berniukui:
- Tu išmokai visko, ko čia galima išmokti. Eime su manim, aš išmokysiu tave drakonų žudymo meno. Tai labai senas menas, jis reikalauja daug laiko, jėgų ir noro. Nedaugelis gali išmokti jo. Bet tu - nepaprastas berniukas.
Ir berniukas sutiko. Senolis nuvedė jį į apleistą pilį ir ėmė mokyti. Daug metų prireikė berniukui, kad įsisavinti visus įgudžius. Netgi po senolio mirties jis atkakliai treniravosi, sekdamas jo patarimais iš atminties.
Pagaliau, vieną nuostabią dieną jis suprato, kad pilnai įvaldė drakonų žudymo meną. Ir tada jis apėjo visus Žemės miškus, visus laukus ir šalis ieškodamas drakonų, bet niekur nerado nei vieno.
Tada jis nusprendė užlipti į patį aukščiausią kalną ir apžiūrėti visą Žemę iš aukštai. Kelionei prie to kalno ir užkopimui į jį jis sugaišo dar keletą savo gyvenimo metų, bet ir iš jo viršūnės niekur nepamatė drakonų. Ir tada jam tapo aišku, kad Žemėje seniai nebeliko nei vieno iš jų.
Ir tada jis nusileido nuo pačio aukščiausio kalno į mažą kalnų kaimelį, kur surado patį protingiausį ir sumaniausią berniuką, kuris jau seniai žinojo viską, ko galėjo jį išmokyti žmonės gyvenantys aplinkui, ir pradėjo jį mokyti drakonų žudymo meno.

(Autorius nežinomas)