Radau įdomų žodį tokį:

Ir iš karto iškilo sąsaja su psichologiniais reikaliukais. Pastebėjau savyje ir aplinkiniuose žmoniškuose sutvėrimuose - kiekvienas turi va tokią vat vietą, kurios pasikasyti negali. Kirba, erzina - o nepasikaso. Laikas eina. Niežti vis labiau.
O šiuolaikinės psichologijos ir psichiatrijos lygis primena viduramžių alchemiją. Turi kelis elementus kolbuose ir bando atrasti Filosofinį akmenį bei išauginti homunkulą. Nevirsta švinas auksu, o prozacas ne panacėja. Iki periodinės elementų lentelės dar labai toli. Mes nedagyvensim.
Todėl kiekvienas bando pasikasyti savo vidinį acnestį kaip kas išmano. Tik rudenį labiau išryškėja šiltuoju metų laiku užslėptos žaizdos.