Sapnavau, kad šoku baletą. Kaip priklauso -  tapenu ant pirštų galiukų. Šokinėju, plazdu. Tokia visa lengva it vėjelio dvelksmas. Ir sijonukas toks tututiškas. Lengvai atsispiriu, strykt - ir plevenu ore.  Visai smagus jausmas, turiu pastebėti.
Sapnininkas šiuo klausimu sako, kad teks sudalyvauti netikėtoj šventėj. Keistas dalykas - netikiu sapnininkais, o vis tiek retsykiais įkišu nosį.
Nes kartais taip iš žmogiško silpnumo norisi, kad kažkas patartų ką daryti. Kad kažkas žinotų tai, ko tu nežinai. Kad tiesiog būtų kažkoks paaiškinimas - ir kuo nelogiškesnis ir neracionalesnis, tuo geriau.
Net racionalus vyriškis, netikintis net psichologais, susprogus mikrobangėje pašildytam scotch egg (tokis kotletukinis rutuliukas su kietai virtu kiaušiniu viduje) pareiškė, kad čia ant mūsų prakeiksmas uždėtas, ne kitaip. Sprogimo būta įspūdingo - Sedovos akiniai, kompiuteris, stalas, popieriai ant stalo, kėdės, langai, grindys - viskas aplipę kiaušinio ir kotleto dalelėm. Toks tikras nei juoktis, nei verkti. Tai ir nesijuokiau, ir neverkiau, o atkakliai išvaliau. Ir jokio prakeiksmo, tik faktas, kad kiaušnių negalima šildyti mikrobangėje.
Bet nuo to laiko, kai prieš kelias savaites, sudužus lėkštei aš pasakiau "šukės laimę neša", o vietoj laimės prasidėjo smulkių nesėkmių, nesklandumų ir problemėlių virtinė - vyriškis visur mato sudaužytos lėkštės prakeiksmą. Susprogęs kiaušinis galutinai jį įtikino situacijos rimtumu.
O kaimynai turi juodą katę... kas bus toliau?