Foto Jesús González Rodríguez
Buvau šiandien viename tokiame
Susipažįstant visiems paaiškinu, kaip tą mano vardą tarti: "as yellow, as yesterday". Tada, kur ta mano Lithuania yra - į šiaurę nuo Lenkijos, prie Baltijos jūros. Taip, pas mus šalta. Taip, šalčiau, negu čia. Bet man vis tiek šalta. Taip, žiemos pas mus šaltos, bet, ne, aš nepripratau prie šalčio. Kai šalta, tai šalta.
Ir žmonės ten tokie skirtingi. Įdomu. Ir visi taip nuoširdžiai įsitraukia į teatrinius žaidimus. Ir natūraliai susidredavęs nenusakomo amžiaus neitin higieniškas diedulis, ir naglai patcaniško sportinio gatvės stiliaus vyriokas, ir spoguotas putlutis pasišiaušęs jaunuolis, ir visi kiti ne tokie charakteringi dalyviai.
Kažkodėl mano ribota fantazija neleidžia įsivaizduoti rūstų, naiko apranga pasidabinusį lietuvaitį vaidinantį komišką sceną, azartiškai diskutuojantį ir kuriantį tekstą. Nors tu ką. Ir ne dėl to, kad reikia. Ne dėl to, kad už tai kažką gausi, o šiaip. Nes įdomu ir smagu.
O tas susivėlęs diedukas, labai mandagus, šiltas, tik atrodantis kaip Lasko urvo gyventojas, akriliniais dažais tapė
Ir įdomus toks jo tapybos procesas. Paima dažus teptuku iš tiūbelės. Papiešia. O tada teptuką nulaižo. Ir vėl toliau piešia. Ir vėl aplaižo. Stebiu jį. Neiškenčiau.
Toksiški dažai, sakau, negerai juos nuryti. Nuodinga.
Nieko, sako diedulė, aš praeitą savaitę irgi piešiau, ir gyvas.
Hm, sakau.
Diedulė šypsosi.
Toksiški, nesveika, sakau. Nes nesugalvoju, kuo dar jį galima pagasdinti - panašu, kad jis gyvenime jau visko matęs ir nieko nebijo.
Aš daug rūkau, sako diedulė. Man nebepakenks.
Čia įsiterpė kita moteris, su kuria aš jau prieš tai
Tai, jei rūkai, manai, kad kitkas jau nekenkia? Ar manai, kad prieš tave niekas nelaižė?
Ir mes jungtinėm moteriškom pajėgom privertėm urvinį diedulę atsinešti vandens. O nešti tą vandenį 3 žingsniai, nuo kito stalo.
Atsinešė. Pasistatė indelį. Toliau tapo.
Užkabina teptuku dažus iš tiūbelės. Papiešia. Tada teptuką į burną, nulaižo. Tada į indelį su vandeniu. Nuskalauti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą