Nors pati aš Kalėdinėm nuotaikom ir negyvenu ir visokiariopai stengiuosi ignoruoti jų artėjimą. Ką labai sudėtinga daryti braunantis per paklaikusią dovanpirkmaniakų minią, hipnotizuojamą saldaus Lenono "So this is Christmas..." ir dar saldesnio "laaast christmas I gave you my heart..." melodijomis, kurios matyt aktyvuoja prekinimosi centrą smegenyse, taip pat kaip citrinos nuotrauka seilių gamybą.
Aš bijau Kalėdų ir Naujų metų. Labai, labai baisios šventės. Visapusiškai. Ir pasiruošimas joms trunka daugiau nei mėnesį. Jokioms kitoms šventėms žmonės taip ilgai nesiruošia. Galima palyginti tik su prezidento rinkimais. Prezidento rinkimai, tai bent jau įdomu - na, kas gi bus kitas? O su Kalėdom viskas žinoma, nuspėjama: eglutė, dovanos, stalas. Tas pats kaip ir pernai, užpernai ir praeitame tūkstantmetyje. Tai kam iš to daryti visą šitą raudonai-baltai-žalią blizgantį kankaną? Kalėdų sindromas baisi liga.
Man taip baisu baisu nuo tų visų "I gave you my heart", kad aš tiesiu taikymu bėgu prie pieno ir humuso, o paskui pamirštu prie self checkout ir 10 svarų gražą, ir kepurę. Ir bėgu lauk taip greitai, kad parduotuvės darbuotuoja vos mane paveja, mosikuodama kupiūra ir galvos apdangalu.
Pabumbėjau. Išsibumbėjau. Palengvėjo.
Tai va. Nors aš ir negyvenu Kalėdinėm nuotaikom, bet radau gražių/įdomių netipinių eglučių. Tikrai gražu gražu. Šaunuoliai žmonės.
Nuotraukas priprešiojau iš čia, ten ir daugiau yra.
Man labiausiai patinka eglišakis trilitriake.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą