Šiandien toks vėjas, kad aišku iš kur atsirado pasaka apie Merę Popins.
Vos nenuskridau ir be skėčio.
Žiema net nekvepia. Taip pat pilka, kaip ir pernai. Jokio skirtumo.
Nors šiandien ir nereikėjo anksti keltis, bet norėjau pilietiškai padoriai pradėti dieną. Nepavyko. Bandydama išsiridenti iš lovos užmigau ir sėdėdama, ir skersai lovos, ir užsitempus kelnes, ir su akiniais ant nosies. Ridenimosi procesas užėmė 4 valandas.
Iš pernykščių pažadų 100% įgyvendinau tik "aplankyti naują šalį" - garbė atiteko Škotijai.

Kadangi šiais metais mūsų laukia įvairių stilių ir žanrų pasaulio pabaigos, tai ir nesuksiu sau galvos tikslais, planais, prasmėm ir kt. laimės koroziją sukelenčiais elementais.

Beje, apie pasaulio pabaigą. Yra toks filmas "Melancholia". Labai nelogiškas, neįtikinantis, emocijų nesukeliantis, širdies nepaliečiantis, nieko po savęs nepaliekantis - tiesiog gražūs vaizdai. Gražu, estetiška. Bet daugiau neturiu ką pasakyti. Žiūrėti galima - tai ne laiko švaistymas, bet ir ne aukso fondas.