Sveikinu su Naujaisiais metais!
Sniego nėra nei lašo. Paukščiai čiulba dieną naktį.
Man drakonai visada patiko. Niekada netikėjau, kad jie pikti ir skriaudė mergeles. Tokias pasakas iš pavydo kūrė mergelių atstumti liurbiai.
Liurbiai buvo mažo ūgio ir minkštakūniai, nes prastai maitinosi, nesilaikė higienos ir apskritai nesirūpino kūno kultūra. Jie nešiojo mažus, bet sunkius šarvus. Po šarvais jie labai prakaitavo ir smirdėjo, o drakonai turėjo gerai išvystytą jautrią uoslę, todėl vengė liurbių smirdalių, vadinančių save riteriais. Vargšams drakonams jų aromatas iš tolo rietė nosį, daugumai netgi sukeldavo alergiją. Ir jie krisdavo žemėn negyvi, ištikti anifilaktinio šoko. O kreivakojai liurbiai smirdaliai išdidžiai pozuodavo tapytojams prie atseit nukauto drakono.
Išnaikinus drakonus, liurbių palikuonys susigriebė, bet buvo jau per vėlu. Tada jie atidavė šarvus į muziejus, susirūpino asmens higiena, prikūrė dezinfekuojančių ir dezodoruojančių priemonių. Ir ėmė piešti drakonus bei statyti apie juos nostalgiškus filmus.
John Jude Palencar
Aš ir pati turiu drakonų tatuiruotę, kad netrukdo būti tikra ožka. Internetinis horoskopas ta proga skelbia: "Ožkos laukia be galo įdomus pilnas nuotykių gyvenimas". Kiek gi kiek gi kiek gi galima? Gal užteks jau? :) Ir ožkos kartais nori ramybės.
Bet kiekvienas savo laimės kalvis, kiekvienas pats sau ir drakonas, ir ožys, ir kiaulė, ir kas tik nori.
Todėl linkiu neprisikiaulinti gero skrydžio!
François Schuiten
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą