2012 m. kovo 16 d., penktadienis


Prabudau nuo brazdėjimo už lango. Ir pirma mintis - kaimynai balkone plastikinius bliūdus judina. Gal jie lizdą griauna? Gal jie kiaušinius išmetė? Ir toks motiniškas nerimas. Puoliau žiūrėti. Uffff.... viskas tvarkoj. Sėdi savo vietoj. Žiūri oranžine akim. Ramu.
Perim toliau.
Net nepastebėjau, kaip atėjo savaitgalis. Tokia keistai įdomi savaitė. Daug įvyko. Netikėtai ir tikėtai. Ir tai yra gerai.
Kažkas netikėtai nukrito iš giedro dangaus. Atradau gražų parką. Įsivėliau į visuomenines veiklas. Tyrinėjau universitetą.  Bendravau. Vaikščiojau. Gėriau eilą. Galvojau.
Gerai, kai daug visko vyksta. Tiesi linija reiškia - pacientas negyvas.
Viena iš mano veiklų vadinasi "kilimo konsrvavimas" - senas jis - virš 100 metų. Rytietiškas. Gražus. Konservuoju po truputį. Be acto ir krapų, tik su adata ir siūlu. Bekonservuodama ir beplepėdama sužinojau, kad kilimo savininkas, tuo pat metu mano draugas - Polas - labai įdomus žmogus - yra išleidęs knygą "Games to play with your cat". Polui greitai sueis 66. O jo tėvui 102 metai. Polas už mane dvigubai vyresnis ir dvigubai aktyvesnis. Dabar nori išleisti elektroninę knygos versiją. Organizuoja mašinų parodą. Ir milijonas kitų veiklų.
Kodėl Lietuvoj žmonėms virš 60 siūloma tik ramiai numirti ir nesimaišyiti po kojom? Jei tyliai numirti nepavyksta, dar galima sėdėti poliklinikų eilėse arba žiūrėti "Bėdų turgų", kad pagreitinti mirimo procesą.
Labai gražu, kai žmogus nesuka sau galvos dėl datos gimimo liudijime. Kol tu gyvas - turi gyventi. Flirtuoti su savo drauge. Dovanoti jai mielas smulkmenas. Važinėti Cobra Replica...
Turi turi kažkas vykti. Aukštyn žemyn. Banguotai.
Tiesi linija reiškia - kad pacientas negyvas.