Ryte balandukas aka beibipidžen nusišypsojo saulei. O po kiek laiko balkone jo nebebuvo. Aš motiniškai nerimavau. Pirmas skrydis. Gatvėje daug nepažįstamų balandžių su nedorais kėslais, piktų šarkų ir kitų pavojų. Tėvas ir mama ramiai sėdėjo ant stogo. Tėvas netgi burkavo išpūsdamas krūtinę - vaikas užaugintas, galima ir toliau džiaugtis gyvenimu.
Po kiek laiko balandukas grįžo. Garsiai čirkšdamas pasakojo tėvams įspūdžius. Ir vėl išskrido.
Jis dar juokingas. Toks nei šioks nei toks. Ir keista - taip greitai užaugo.
Prieš porą dienų buvo kruša. Nemaži pikti ledo gabaliukai šokinėjo stogu. Buvo šalta ir šlapia. Tėvas rūpestingai sėdėjo su vaiku. Ta neestetiška košė - lizdo liekanos, išmatos ir antrasis vaikas po tėvo kojomis.
Mama.
Trumpai apie kultūrą: pažiūrėjau Royal Exchange teatre Strindbergo "Miss Julie". Patiko. Bet balandžių stebėjimas įdomiau.
įdomu buvo stebėt augantį balandį, o ir tu taip šmaikščiai moki mintis/vaizdus perteikt, nuo ko dar maloniau skaityt :)
AtsakytiPanaikintiačiū. :)
Panaikintibalandukas pasiskraidęs grįzo į lizdą. laikas miegoti vaikui. išvargo per dieną. sparniukai dar nepratę plasnoti. :)
Gražus auga. Tik kažkaip liūdna žiūrėti į tą pastipusį.
PanaikintiJau ismete numirusi. Idesiu daugiau foto.
PanaikintiToks gyvenimas.