G+ po mano blogo nuoroda išsivystė linksma diskusija apie kates, kakais tepliojančias tapetus ir feminizmą.
Aš pati save skaitau feministe, nes manau, kad tai yra sveikos nuovokos žmogaus adekvati pasauležiūra: visi žmonės yra lygūs, nepriklausomai nuo rasės, tautybės, lyties, religijos, seksualinės orientacijos ir fizinių duomenų. Aišku, vieni didesni, kiti mažesni, lyginame ne su liniuote ir ne su lygintuvu, bet vertinimas ir pagarba turi būti vienoda. Žmogus yra žmogus. Netgi aš, užkietėjusi mizantropė taip galvoju.
Nežinau kodėl tautiečiai feminizmą sieja su neapykanta vyrams, o vyrų skleidžiamą moterų sumenkinimą priima kaip normalų, savaime suprantamą reiškinį.
Teko dirbti Lietuvos zoologijos sode. Nematau prasmės neminėti įstaigos pavadinomo. Į kažkokias varganas pareigas priėmė naują darbuotoją - vyriškos lyties. Ir iš karto jo atlyginimas buvo didesnis, nei tas pačias pareigas atliekančių moteriškos lyties žmonių, dirbančių toje įstaigoje daug metų. Kai pasipiktinusios darbuotojos paklause direktoriaus, kodėl tokia neteisybė, sulaukė atsakymo: "Nes jis vyras, turi išlaikyti šeimą". Iš to galima daryti išvadas, kad moterys savo šeimą maitina oru.

Viena iš priežasčių, kodėl man labiau patinka gyventi Britanijos saloj, nei Čialietuvačialietuslyja - ne ne lietus. Mančesteryje lyja ir lyja, ir lyja, ir dar lyja, ir paskui vėl lyja. Ne, ne dėl meteorologinių reiškinių. Seksizmas. Tas, kartais sunkai žodžiais nusakomas lietuviškų diedų seksizmas. Kai šūdarankis ūsorius debiliškai daro remontą ir į adekvačią pastabą atsako maždaug "ką tu man vaikeli aiškini...". Visų pirma, aš tau ne vaikelis, o tu man, ačiū dievui, ne tėvelis. Visų antra, pas žmones rankos turėtų augti iš pečių, o ne iš tuštinimuisi skirtos vietos. Ir mąstymui galima naudoti smegenis, aišku, jeigu jos yra. Bet matyt, vieni evoliucionavo natūralios atrankos būdu, kitus dievulis kaip iš molio nulipdė, taip ir paliko.
Taip, man pikta. Kad vyrai taip elgiasi, kad moterys leidžia taip ir netgi dar blogiau su savim elgtis. Kad tai yra visuomenės norma, ir tos, kurioms tai nepatinka paniekinamai vadinamos "feministėm".
Aš nenoriu būti stumdoma, nenoriu gauti mažesnį atlyginimą, nenoriu būti vadinama "mažute"... Ir apskritai, įrodinėti, kad aš ne baobabas.

Man patinka vyrai. Susipažinau vakar su įdomiu vyriškiu su 2 šunim ir barzda. Saulėtą popietę vaukščiojau po parką. O ant ąžuolo šakos augo keistas bumbulas. Sustojau. Keista ir bjauru = įdomu. Pagalvojau, kad širšių lizdas. Bet ne. Dar bjauriau. Sakau vyriškiui - perlaužk, ten viduj turbūt kirminiukai. Perlaužė. Viduj buvo kirminiukai. Nebūtų po ranka vyriškio - kaip aš tyrinėčiau apvalę bjaurastį? Reikalingi jie, ir smagūs, kai kurie netgi dailūs. Galima net pakvepinti. Tada iš viso - nors imk ir uostyk.
Juk galima gražiai. Kartu. Neniekinant vieni kitų. Neįrodinėjant neįrodomų dalykų.
Ai, ir vis tiek jūs norit mūsų papų. Niekur nedingsit.

foto: Giroshi Sugimoto