2012 m. birželio 1 d., penktadienis

 
Kad senstu jau pastebėjau. Radau 2 žilus plaukus. Vienas ties sklastymu, kitas ant kairio smilkinio. Nusidažiau. Niekas nemato. Bet aš vis tiek pasakau. Kad žinotų. Ir gerbtų. Žili plaukai verti pagarbos. Visi tai žino.
Dvi dienas vaikščiojau ir galvojau - kažką reikia padaryti. Kažką. Reikia. Reikia tai reikia daug. Bet nedarau. Atsilenkimus pavyzdžiui. Atsisėdu. Kliurkt virš džinsų. Pažiūriu. Pirštu pabaksnoju. Minkšta. Reiktų gal pratimus daryt. Reikia. Pakeliu akis į kompą. Ir makt sausainį į burną. Jau ir pamiršau kliurkt virš džinsų.
Bet ne, ne tai reikia. Kažką kitką. Reikia. Ir ne iš užprokrastinuotų projektėlių. Ne. Ir ne iš tų kažkieno išsigalvotų "reikia". Ne. Kažką, ką tikrai tikrai reikia.
Prisiminiau. Knygas grąžinti į biblioteką. Užvakar atėjo priminimas. Perskaičiau. Ir tuoj pat pamiršau. Senstu.
Išgėriau vitaminų B, ženšenio ir ginkmedžio.
Padariau pratimus.
Pratęsiau knygų gražinimo terminą. (Baisi bauda 45p.)
Pažiūrėjau į pilvą. Pabaksnojau.
Ir sausainį makt į burną.

O jei rimtai - niekad nesijaučiau geriau, nei dabar. Žilė galvoj yra gerai. Ir sausainiai irgi. Ypač avižiniai. Imbieriniai. Šokoladiniai su šokolado gabalėliais...