Pasirodo, šiandien pusę dienos vaikščiojau su atsegtu džinsų užtrauktuku, paprastai ir nesigėdijant - prasegtu klynu. Labai neelegantiškai prasegtu. Visiems aišku - nedera padoriai moteriškei vaikščioti kaip bala žino kas. Na, šalikas ilgas maskatuojasi, gal kailiniai pridengia (taip, taip, aš gegužės vidury su kailiniais vaikštau mūsų saulėtam Mančesteryje).
Vaikštau po miestą su reikalais visokiausiais, saulė šviečia, medžiai žydi, netgi ievos, kvepia vasara. Gerai.
Aš šypsausi kupina įkvepiančių minčių ir sparnuotų jausmų. Ir žmonės eidami man šypsosi, ypač vaikinukai, studentų rajone. Simpatiški. Kas sakė, kad britai negražūs?  Visai netgi nieko ir šypsosi labai.
Ir jau tik prie pat namų pastebėjau nepadoriai atsisegusį užtrauktuką.
Ir tada galvoju - ar žmonės man šypsojosi, nes aš tokia miela, ar todėl, kad klynas prasegtas?
Ir subjuro viskas.
Ir pasaulio grožis apsiniaukė. Ir žydinčios ievos kvapas išsisklaidė. Pasmirdo fish and chips ir kebabais. Ir nei vieno simpatiško vaikinuko aplink.
Nu bet ką tu, žmogau, darysi? Negi taip va leisi kažkokiam nedoram užtrauktukui viską taip sugriauti?
Pilnom rankom maišų pataisiau situaciją ir šaliką.
Ir pradėjo lyti.
O aš šypsojausi toliau. Nes vakar gavau gėlių puokštę. Šiaip sau. To užtenka kokioms 3 dienoms šypsojimosi, net jei ir lyja.
Išvados: šypsokitės, bet pasitikrinkite klyną. Dėl visa ko. Tada tikrai žinosite, kad žmonės šypsosi jums, o ne išdykusiam užtrauktukui.