Foto: Gjon Mili. Būgnininkas Gene Krupa, 1941

Dauguma pokalbių būna kaip laikraščio vartymas autobuse - akys šokinėja eilutėm,  nuo paragrafo prie paragrafo, atpažindamos žodžius iš pirmųjų raidžių, nesivargindamos skaityti nuosekliai. Nes aišku, kas bus. Nes žodžiai be skonio. Nuspėjama. Taip ir neįdomaus pokalbio metu. Nėra reikalo įsigilinti. Mintys gali būti visai kitur "pamiršau nusipirkti pieno.. sakė ir braškės Seinsburyje jau skanios."
O būna kitokie pokalbiai. Kai žodžiai, mintys skraido kaip teniso kamuoliukas nuo pašnekovo prie pašnekovo. Ir dėmesys budrus, pasiruošęs sugauti ir grąžinti. Kitaip, netikėtai.
Arba būna pokalbis kaip biliardas - viena mintis bum! išjudina daugybę kitų, jos rieda į skirtingas puses, tik spėk gaudyti.
Va. Gerai, kai žmonės ne tik gražūs, bet ir protingi.

 Foto: Mario Cattaneo