Pažindinantis reikia šnekėti. Reikia pasakoti  malonius ausiai sakinius. Reikia neįkyriai ir neakivaizdžiai teigti - va kokia aš nuostabi, tobula, nepakartojama (tinka ir vyriškai giminei), ar tu sovuki balvone, kaip tau pasisekė? Tu pats to nežinodamas plušai geros karmos vardan ir ji iš pasigailėjimo pakišo tau mane. Kaip aklai vištai. Tobulumą neišpasakytą. Taip. Tik labai neakivaizdžiai. Poodiniame pasąmonės lyginyje.
Visi taip daro. Kaupia įspūdingų istorijų rinkinį. Turintis knygų seriją rudais viršeliais, kurią visi turi ir neskaito,  sako - oooo, aš labai mėgstu Kafką! Keliaujantis olinkliuziv nuo baseino iki baro - myliu keliauti! Penktoj klasėj nuvilktas į "Spragtuką" dievina teatrą. Mokantis išsivirti šaldytus koldūnūs - nearealiai gamina.
Dar tinka daugiaskiemeniai žodžiai. Ne. Nebeprisikiškiakopūsteliaudavome netinka. Geriau koks "kvestionuoti" ar galų gale "deviantinis". Tik reikia pasitreniruoti. O tai mano vienai draugėi, ankstyvoje jaunystėje patiko intelektualus vaikinas, vyresnis - studentas! Archyvavimą studijavo. Ir ji labai norėjo sužavėti jį tarptautinių žodžių vartojimu. Ir kažkodėl savo žavėjimo įrankiu išsirinko žodį "dežaviu". Jai atrodė, kad būten šitas žodis suteikia merginai nenusakomo šarmo. Ir net parinko pasakojimą, kurio kulminacijoje turėjo suskambėti dežaviu!!! Būsimasis archyvo darbuotuojas šitoj vietoj turėjo netekti amo, o atgavęs amą suvokti, kad nuostabesnės būtybės šioje žemėje nebuvo ir nebus ir užsinorėti 5 bendrų vaikų tuoj pat. Ir kad visi būtų panašūs į mamą. Ir mokėtų taip nepakartojamai valdyti tarptautinius žodžius. Ypač prancūzų kilmės. Tačiau, tą svarbią akimirką mano draugė pasakė "dežameniu". Kas kas? paklausė archyvatorius. Dežameniu! Pergalingai pakartojo ji... Nežinau, ką dabar veikia buvęs studentas. Gal sėdi archyve, o gal patapo kokiu grafiniu dizaineriu, fotografu ar vadybininku. O draugė gyvena gerai. Turi vyrą, dukrytę ir nuobodų darbą.
Pala. Apie ką aš čia?
Aš tik norėjau papasakoti, kad labai apmaudu, dirbant labdaros parduotuvėje stebėti kaip žmonės vagia. Kodėl? Nes šitą istoriją aš pasakoju, kai pažindinuos. Kad neakivaizdžiai įteigti, kokia aš nuostabi ir tobula, nes voluntieriauju iš širdies gelmių žmonijos labui.