Radau mielą, mažą daržovių ir šiek tiek kitko parduotuvėlę. Be to pakeliui. Ir šiaip man labiau patinka mažos, nepriklausomos parduotuvės, nei tinkliniai prekybos centrai.
Vakar.
Prisikroviau prekių. Prieinu prie kasos.
Pardavėjavo arabas su ilga balta vyriška suknele (nežinau, kaip ji vadinasi, guglinti tingiu ir vis tiek niekas nesuprastų) ir baltu tiurbanu. Veidas jaunas, balsas irgi, osamabinladeniška barzda pusiau žila.
- Chelou, - sakau.
Jis irgi. Klausia, kaip aš hauarju.
Aš, ok. Ačiū. O kaip tu?
Jis labai gerai. Irgi ačiū.
Mes mandagūs.
Tada jis klausia, kas naujo?
Klausiu, ką jis turi omeny?
Matau jį pirmą kartą, negi pasakot visas naujienas?
Na, sako, gal ką naujo šiandien girdėjai?
Girdėjau, kas 300 pakistaniečių sudegė fabrike, Libijoj žuvo amerikonų ambasadorius, Anglijoj auga bedarbystė, Deizi (durnas šuo) prišiko ant kilimo, Krispinui (Deizės, durno šuns savininkui) skauda pilvą nuo streso ir dirgliosios žarnos sindromo... bet negi verta pasakoti visą šitą negatyvą? Ir taip barzda žila.
Ne, sakau, nieko naujo.
Iphone 5 šiandien išeina, sako.
Ėėėėėė? sakau.
Išsitraukia iš baltos vyriškos suknelės (kuri vadinasi Thawb, nepatingėjau, paguglinau, bet nesvarbu, nes vis tiek niekas nesupranta) kišenės aifoną ir sako - čia aifonas, žinai?
Khmmm... Jėaaa... Nu jau visai. Jis su suknele, aš su džinsais ir jis galvoja, kad aš?
Tai čia ketvirtas, o šiandien išeina penktas.
Okeeeejjjj... Khm khm... Kool...
Na ir ačiū verymač, syjūsūn ir t.t.
Jis man irgi.
Mes mandagūs.
Pas kiekvieną savo naujienos.
O parduotuvė gera.
Persikai skanūs.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą