2012 m. lapkričio 15 d., ketvirtadienis


Kad jau paminėjau savo lendlordą, tai papasakosiu plačiau.
Visiems pasakoju ir visi sako "ūūūūūū įtartina ūūūūūū". Taip ir sako.
Jis pakistanietis. Niekas jo tūrbūt neklausė iš kur jis, bet susidariau įspūdį, kad toks.
Apskritai, kiek esu girdėjus iš nepatikimų šaltinių Mančesterio nekilnojamo turto srityje vyrauka azijiečiai. Lietuvoj azijiečiai - tai kiniečiai ir panašūs, čia azijiečiai - arabai, indai, pakistaniečiai etc. Kiniečiai yra tiesiog kiniečiai.
Tai va, nepatikimas šaltinis sakė, kad turtingi dubajiečiai ir islamabadiečiai su mumbajiečiais perka Anglijoje nekilnojamą turtą. Investuoja. Ir nuomuoja.
Mano namo pirmama aukšte yra ofisas. Ten kokie 5 dideli kambariai, po juos šlaistuosi pakistaniečiai su mano lendlordu Adilu. Vieni aukštesnės kastos - skaniai kvepia, gerai išlyginti marškiniai, kiti - darbininkai, nieko nedirbantys. Geria arbatą, kalba telefonais ir žaidžia pūlą. Du žaidžia, septyni stebi. Maždaug tokia propocija.
Ant lango popiergalis, kad čia buhalterinė konsultacija. Bet nematau nei vieno buhalteriaujančio konsultanto.
Aš irgi noriu tokio darbo - gerti arbatą ir žaisti pūlą.
O kieme stovi mašinos. Land Rover, Bentley ir pan.
Šitoje vietoje reikia sakyti "ūūūūūū įtartina ūūūūū".
Taip. Ir aš manau, kad šitas namas tik priedanga pinigų plovimui.
Mafija.
Adilas skaito, kad aš griežta.
Turbūt jis vienintelis visame pasaulyje taip galvoja. Ir gerai. Su jais kitaip negalima.
O šiaip mes su juo labai draugiškais sutariame. Geras jis.
Jei negrąžins mano depozito (išsikraustau pranešus tik prieš 10 dienų) subraižysiu Bentlį.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą