2012 m. lapkričio 23 d., penktadienis



Kiaušinienę pusryčiams valgau tik per pagirias.
Nes toks liaudies receptas.
Nepadeda, placebo neveikia.

Yra du bendravimo su klientais būdai, o gal ne su klientais, o įvaizdžio kūrimo būdai, ar šiaip kažkur skaičiau.
Pirmasis - kurti savo idealizuotą portretą - kad esi fėja, gyvenanti individualios fantazijos name, kur kaimynai netriukšmauja, langai visada švarūs, visi darbai dirbasi su meile ir šiaip labai saldu.
Kitas būdas - asmeniškas, kai klientai tampa draugais. Trūkūmas šio būdo, kad nesi fėja ir netgi poros išsiplėtę ir lietsargis sulūžęs.

Tinka ir nekomercinėms veikloms. Pvz., blogui.

Aš kaip žinia ne fėja.
Ir galvą skauda po vakar skanių 4 pintų sidro.
Ir klaviatūra pilna trupinių.
Vakar gavau raktą nuo naujo būsto. Ir kažkodėl tai buvo susiję su "einam po bokalą".
Vsio čto nažyto neposilnym trudom netelpa į civilizuotus lagaminus. Ta proga pasiskolinau languotas tašes.
Visada naiviai galvojau, kad languotos "turginės" tašės išskirtinai Rytų Europos aksesuaras. Ne. Anglė sako - labai geros tašės, daug telpa. Juodaodis berniukas sako - jos ir Afrikoj paplitusios.
Globalicazija.