Va todėl aš ir neskaitau laikraščių. Ir TV nežiūriu. Tada pasaulis santykinai gražus ir žmonės daugumoje pakankamai pakenčiami geri.
Atsitiktinai man į rankas pakliuvę Mančesterio laikraščiai atrodo taip:
40% sportas
40% kriminalas
20% skelbmai
9 % vietinis pozityvas: išrinkta geriausia metų seselė, atsigavo triūsikų fabrikėlis.
1 psl. galvosūkių, horoskopų, nejuokingų komiksų.
2 psl. pažinčių skyrelis (56 V su geru humoro jausmu ieško 25-35 M draugystei ir galbūt daugiau; 72  lesbietė ieško draugės geram laiko prakeidimui)
Likę %  ir psl. - reklama.

O paskaitai - lietuvis persekiojo savo buvusią žmoną, ji pabėgo į Angliją. Jis ją čia surado. Pakeitęs išvaizdą atvažiavo su mikroautobusu. Pagrobė einančią namo. Įgrūdo į mikriuką. Pervažiavo Europą, nusigavo iki Lenkijos. Ten ją smaugė, gana ilgą laiką laikydamas tarp gyvybės ir mirties. Tadu užkasė į žemę. Lenkų grybautojas rado.
O viskas išaiškėjo per GPS navigatoriaus maršrutą.

Bet čia dar nieko.

Ūkininkai, auginantys avis, keturis kartus po nakties rado savo avis negyvas su nupjautom užpakalinėm kojom. Kojos buvo nupjautos gyvoms avims. Tai padarė mėsininkas žinovas. Kai kurios avys buvo neščios. Ir paliko nukraujuoti.

Kaip? Kaip po to gyventi tokiame pasaulyje?
Kas belieka jautriai sielai?
Neskaityti laikraščių.