2012 m. gruodžio 7 d., penktadienis


Orai keistai bjaurūs.
(Mančesteryje toks pasakymas nieko nereiškia. Atsakymas į tai sarkastiškas "what a surpise!")
Ryte prabudus girdžiu kaip kaimynas gramdo mašinos stiklą. Išėjus į lauką muslmoniškai apvynioju šalį aplink galvą. Grožis pralaimi prieš šaltį, nors man gražu - nusprendžiu prabėgom žvilgtelėjusi į mašinos lango atspindį. Po kojom skaniai šnara sušalę lapai, sukeldami bulvių traškučių norą ir refleksinį seilių išsiskyrimą paalvojus apie nepakrtojamą natrio gliutomatą.
Dangus giedras griedras tik lėktuvų takai minimalistiškai dekoruoja dangų. Ir užpakalis šąla. Nėr su kuo apsivynioti. Rytoj vilksiuos paltą.
Mano nauja gatvė labai gera. Tiksliau gatvė, į kurią išeina mano akligatvis. Joje, gatvėje, į kurią išeina mano akligatvis yra labai gera azijietiška daržovių parduotuvė, o tai reiškia, kad viskas pigiau ir pasirinkimas didesnis - būna netgi burokų su lapais. Ir prieskonių, ir falafelių ruošinio, ir migdolinių pirštelių, ir džemų skanių, ir netgi lenkiškų produktų lentyna. Dar mano gatvėj (taip paprasčiau) yra kavinė jauki ir kepyklėlė, ir tortų visokių mandrų kepykla, ir labai gera (mega pound shop) svarinė parduotuvė, kurioje yra visko visko ir netgi haribo meškiukų, ir prailgintojų, ir siuvimo rinkinių (nes adatos ir adatėlės visada kažkur išsibėgioja), ir gražių medinių pjaustimo lentelių, ir sensodine pastos, ir imbierinių sausainių, kurių trupinių pilna mano lova, ir dušo užuolaidų su širdutėm (kitokios dar bjauresnės), ir kvapo šaldytuve sugerėjų. Ir dar yra japoniškas restoranas, ir indiškas, neskaitant 3 kinietiškų ir 1 indiško take away, ir lažybų punktas, ir laidotuvių biuras, ir advokatų kontora, ir optika, ir raktų darykla, ir batų taisykla, ir dantistų kabinetas, ir vaistinė. Ir dar yra negraži tvora ir benamė stora čigonė ant kampo, kuri pardavinėja žurnalą, kurį čia pardavinėja benamiai, kad neprašyti išmaldos, ir jie turi specialias lemenes ir ant kaklo pakabintą pažymėjimą, kad jie oficialūs benamiai su žurnalais. Aš vis galvoju, kad reikia nors kartą nupirkti, bet vis skubu skubu arba šiaip tingiu.
Ir anksti ryte, kai dar nesinori keltis, bet proletariškai reikia ir slidinėji ant apledėjusio šaligatvio žiūrėdama į lėktuvų takus ir ieškodama jų raštuose slaptos egzistencinės prasmės, kodėl man taip anksti reikia eiti iš namų, matau, kaip azijietiškos daržovių parduotuvės vyrukas dėlioja lauke mandarinus, o labai geros mega svarinės parduotuvės vyrukas kabina lauke languotas tašes ir jie kalbasi per gatvę indiškai-pakistanietiška kalba - suprantu - diena prasidėjo. Pasisveikinu su mandarinais.
Ir širdį užlieja žvalus rytinis gyvenimo džiaugsmas.

O vakare lyja. Ir nebežiba šerkšnas ant mašinų stogų. Tik balose atsispindi kalėdinės šviesos.