Gyvenimas teka.
Lyja tradiciškai pilki lietūs. Suplyšo dar vienas lietsargis.
Paprašysiu draugo, kodiniu vardu Vienišastėvas, parvežti kokybišką iš Indijos. Sakė, visi jo prašo lietsargių, smilkalų ir aukso. Smilkalus perku pašte, aukso turiu savo 55 kg, tik gero lietsargio trūksta iki pilnos laimės.
Bo sulaužius savo perėjau ant kaimynų lietsargių. Jiems vis tiek nereikia.
Jų poreikiai ir ekspktacijos kuklios, todėl jie laimingai geria antidepresantus su alumi. Į mano pastabas atsako, kad Rauonasis kyržius rekomenduoja nedaryti savarankiškai dirbtino kvėpavimo.
Ok. Vienu rūpesčiu mažiau.
Kriso draugas Mathew kiekvieną savaitgalį miega livingrume ant sofkutes. Be patalynės, tik su pleduku ir su visais rūbais išskyrus batus. Įtariu, kad visą savaitgalį jis nesiprausia. Hipsteriškai plaukuotas ir marginališkai nehigieniškas. Vieną kartą ryte Metju įsiveržė į mano kambarį, aš jau išsigandau, kad čia žolės prisirūkęs tylusis Filas puola manęs prievartauti. Žolė ištirpdo jo kompleksus ir fobijas, jis tampa itin draugiškas ir kalbus. Ir ką gali žinoti... Bet tai buvo tik plaukuotasis Metju. Kur aš sako? Mano kambary. Čia Kriso namas? Taip, jis po manim. Aš tave kažkur mačiau - tu bandeles kepei su kopūstais? Taip, kepiau. Skanios buvo, jei dar kepsi pakviesk, atsiprašau, nenorėjau sutrukdyti. Nieko tokio, labas rytas.
Suprantu, kad mano kaimyninio bendravimo istorijos skamba itin baugiai. O dar kai papasakoju mažiau marginališkiems ir labiau higieniškiems draugams apie jų sunaudojamų narkotikų kiekius...
Bet ne viskas taip blogai. Jie labai geros širdies vaikinai. Spardymui atsparūs. Ir netriukšmingi. O vis gi mano gyvenimo trukdžių skalėje triukšmas stovi pirmoje vietoje. Vakar kaimynai medikai vakarėlį kėlė su dounthurtmynoumooo-vatislooooo ir kitais daugiadecibeliais retro elementais. Prisiminiau, kas yra triukšmas. Todėl renkuosi savo geros širdies luzgius. Jų fone jaučiuosi labai aktyvi, blaiva, sveikos odos spalvos  ir psichiškai normali.
Lyja.
Geriu žalią arbatą vietinėje vegatariškoje kavinėje.
Su dreduotais barzdotais rastahipsteriais ir pagyvenusiais inteligentiškai akiniuotais knygų skaitytojais.
Antradienį žadėjo internetą.
Nors man čia patinka. Narcizai alaus butelyje. Bažnyšios stogas languose kitoje gatvės pusėje ir šiaip apšepėliškai jauku.
Jei daugiau snarglių nerodys, kaimynų temą skelbių oficialiai uždarytą.