2013 m. balandžio 25 d., ketvirtadienis




Šiandien susirietus juokiausi iš Kriso. Kvatojau iki negalėjimo.
Reikia priminti, kad Krisas asmuo keistas. Ant nosies Krisas dėvi akinius juodais rėmais. Ir žiūri iš už stiklų nepatikliai. Žiūri ne į akis. Priešingai - akių kontakto vengia. Pokalbį palaiko įsistebeilyjęs į monitorių ant kelių ar šiaip - į šviesų rytojų. Per šiuos 5 mėnesius bendro sugyvenimo nė karto mūsų žvilgsnis nesusitiko. Maniškis iš įpročio bandė paliesti jo akių vyzdžius, bet jo žvilgsnis kiekvieną sykį vikriai paspurkdavo ir žvelgė 90 laispnių kampu į šoną. Todėl jam labai nesmagu, kai aš bendrame kambaryje suku lanką - žvilgsniui tenka šokinėti kaip hyperaktyviam nindzei - vengiant kontakto ne tik su mano žvilgsniu, bet ir su klubais.
Krisas nemėgsta fizinio kontakto. Žiemą, kai namie buvo šaltoka, kaip įrodymą, kad reikia įjungti boilerį visiems demonstravau savo rankų šaltumą. Va, žiūrėk - paliečiu Džo ranką savo ranka - šaltos. Labai šaltos. Va, žiūrėk, kokios mano rankos šaltos, paliečiu Kriso plaštaką - Krisas atšoko, kaip elektrinį ungurį palietęs. Ne, ne nuo šaltumo, o nuo prisilietimo. Taip - ufff, feee, beeeu...
Krisas nepatogiai jaučiasi eidamas į dušą. Į dušą jis eina vilkėdamas sportinius marškinėlius - nežinau, kodėl mūsų kalbininkai maikę/t-shirt vadina sportiniai marškinėliai - dauguma jų niekada gyvenime nepaliečia prakaituoto sportininko kūno, taip ir miršta ant visokių ištežėlių - vilkėdamas sportinius marškinėlius ir rankšluostį alia sijonas. Vonia antrame aukšte. Kaip ir mano kambarys. Išeinu iš kambario - laiptais šliaužia Krisas. Vilkėdamas jau žinote kuo - be akinių, kaip žinote - judais rėmeliais. Šliaužia prisispaudęs prie sienos - delnai iškelti pečių aukštyje - slenka siena. Tokia - hande hoch, nežudykite manęs - poza. Pridursiu - laiptai kaip laiptai. Standartiniai laiptai. Su turėklais. Netgi tamsoje nereikia šliaužti, prisispaudus prie sienos. Žiūriu į jį ir jaučiuosi kaip mėgėjiškame siurrealistiniame kine. Ir galvoju - gal sanitarų brigadą iškviesti? Labas, sakau. Krūptelėjo. Jis dažnai krūptelėja, mane netikėtai pamatęs...
Suma sumrarum - Krisas vengia akių kontakto, Krisas nemėgsta fizinio prisilietimo, Krisas mėgsta šliažti palei sieną ir šiaip mano kūnas jį konfūzina.
Kartais Krisas būna geras. Grįžęs iš Velykų pas tėvus pasidalino šokoladiniais saldainiais.
Šiandien - beldžiasi kažkas į mano duris. Prašau, sakau. Durys atsidaro - pasirodo ištiesta ranka su flap jack - toks angliškas saldėsis avižinis, skanu. Paimu iš rankos. Ačiū, Krisai. Buvau pas močiutę, sako, davė visą dėžę. Ačiū, Krisai, pažiūrėk, kokias lentynas nusipirkau. Neblogai, tiesa? Aha. O kas ten per nuoga merga nuotraukoj?
O nuotrauka - iš jaunystės. Nida. Naglio rezervatas. Aš ant smėlio sėdžiu. Rankas kojas sukryžiavus - atrodo kaip nuoga. Gražu. Bet nuogo tik rankos ir kojos. Na ir šlaunys ten šiek tiek...
Klausia linksmai - O! O kas ten per nuoga merga nuotraukoj?
Aš.
O JĖZAU KRISTAU!!!!
Užsidengė akis ir pabėgo laiptais žemyn.