2013 m. birželio 15 d., šeštadienis



Autobuse už manęs sėdėjo du studentinio amžiaus vaikinukai. Vaikinukai kaip vaikinukai, džinsai, maikės, gobtuvai, sportbačiai...
Kalbėjo apie futbolo pasaulio taurę.
Sako - į Braziliją norėčiau nuvažiuoti, o paskui 2 metus nieko gero nebus.
Rusija - korumpuota, agresyvi šalis. Supranti, ką aš turiu omeny. Žinai Pussy Riot? Va. Ne, nenoriu ten važiuoti.
Ir Kataras. Kaip tokioj šaly iš viso gali būti futbolo taurė? Kaip jie planuoja žaisti per +50? Kaip jie ruošiasi vėsinti stadionus? Kiek energijos reikia išeikvoti. Visai apie ekologiją negalvoja, kad tik pasirodyti. Ir iš vis, aš nenoriu į seksistines šalis važiuoti. Kur moteris yra nuosavybė. Seksistai man šlykštūs. 21 amžiuje...
Norėjau atsisukti ir išreikšti savo gilią pagarbą gal netgi bučinio formoje.
Va kokie turi būti tikri futbolo sirgaliai - politiškai ir ekologiškai aktyvūs feministai.