2013 m. birželio 29 d., šeštadienis



Nemokami kino bilietai striprina draugystę.
Vokietys sako - nori į vakare į kiną? Ką rodo? World War Z, mano mergina skaitė knygą, jai patiko. Kažkodėl pažiūrėjus į filmo plakatą aš įsivaizdavau karą su marsiečiais. Mano išsiblaškiusioje galvoje (vidinis žvėris višta) World War Z lengvu neuronų judesiu transformasi į War of the Worlds. O dar merginai patiko knyga - reiškia merginoms tinkamas produktas.
Nuo realybės neatitrukę žmonės tikriausiai žino, kad Z raidė pavadinime vis gi simbolizuoja ne Marsą. Keista. Zombius.
Zombių aš nemėgstu. Jie negražūs ir tiesiog baisūs. Baisūs dalykai man nepatinka. Pvz. sliekai ir šimtakojai. Ir Džo neplautos lėkštės. Visiškai nesuprantu mėgavimosi baime bet kokioje formoje. Man tai tolygu mėgavimusi skausmu. Žinau, kad yra mėgėjų... tačiau tai ne mano arbatos puodelis, kaip sako anglai.
Bet aš juk nežinojau, kur einu (vidinis žveris - avis).
Buvo baisu. Net kibirėlis ledų nepadėjo. Pulsas pakilo virš 150.
O vokietys tuo tarpu žaidė solitaire telefone. Į mano krūpčiojimus žiūrėjo su šypsena. Ir toliau dėliojo kortas.
Vis gi man filmas patiko. Tik liko klausimas - kodėl, kai žmogus po 7 sekundžių konvulsijų pavirsta į zombį - jo dantys momentaliai sugenda? Kodėl visų zombių dantys geltoni ir išpuvę?
Filmas ne kvailas, net gi ne tuščias.
Pagrindinė kinojuostos mintis, mano manymu - zombių epidemiją ar kitokią apokalipsę išgyvens tik drąsūs, stiprūs, vikrūs ir pageidautina charizmatiški bredai pitai. Todėl reikia eiti sportuoti ir visapusiškai lavintis. Juk aš nenoriu būti palikta už borto. Zombiška būtis labai nepatraukli, ypač sugedę dantys.
Dabar supratau siaubekų paskirtį  - akcentuoti fizinio pasirengimo ir ištvermės svarbą neprognozuotų situacijų atveju. Ffizinės kultūros populiarinimas.
Einu bėgioti.