Grįžtant prie paskutinio įrašo. Iš tikrųjų taip sureagavau piktai net ne dėl to, kad katinas nepamaitintas - jis jau pradeda įgyti kūgiškas pingvino formas. Iškrovos diena nepakenks figūrai. Detoksas.
Tiesiog aš praleidau parą labai gražiuose, jaukiuose namuose, išsilavinųsių, kulturingų žmonių kompanijoje. Kur vyriškiai neriaugėja, nečepsi, nekalba apie pasidaryk pats seksą ir šiaip - adektvatūs žmonės.
Grįžus namučių kontrastas buvo akivaizdus - neplautos lėkštės, Krisas sėdi per dvi savaites sukauptų šiukšlių krūvoje... Ai, ką čia ir kalbėti. Todėl ir supykau ant savo liurbių - tiesiog už tai, kad jie liurbiai. O katinas - tik pretekstas.
Gerb. Vaidotas komentare paklausė, ar jie man neprimena urvinių? Požiūriu į higieną - taip. Tačiau pagrindinis skirtumas tarm maniškių liurbių ir urvinių žmonių - urviniai negalėjo sau leisti prabangos būti liurbiais. Prasimtainimui jie turėjo medžioti, rinkti uogas, piešti ant olų sienų ir lipdyti virvelinę keramiką. Ir dar rūpintis giminės pratęsimu, daugintis, paliekant sveikus palikuonis. Su maniškiais liurbiais niekas nenorėtų užsiimti dauginimusi.
Praleidus ilgiau laiko su liurbiais kažkiek ir apsipranti. Ten papurški, ten pravėdini, ten nusisuki, ten nekreipi dėmėsio... Praktikuoju pozityvų mąstymą - stengiuosi koncentruotis ties teigiamais liurbių bruožais - netriukšmingi, nekonfliktiški, iš kažkelinto karto padaro, kas liepta ir maistą į lovą neša. Džo labai skaniai gamina.
Krisas irgi evoliucionavo ir pradėjo eksperimentuoti su puodais ir keptuvėm. Jo vakarienė kasdieninė: pervirę makaronai su pusiau apsvilusiom daržovėm ir dešra - skambiu pavadinimu "pasta surprise".
Aš čia labai skambiai skundžiuosi savo sunkia moteriška dalia daluže, tačiau jie iš tikrųjų nėra blogi bičai. Ir čia man gera auklėjimo praktika prieš savo angelėlio atsiradimą.
Bičų liurbizmas - tėvų auklėjimo spragos. Iš visko sprendžiant jų mamos ėjo iš paskos ir viską rankiojo. Papasakojus apie saviškius, ne kartą girdėjau atsakymą - o ką, normalūs angliški vyrai, ko tu nori? Ne, tai nėra normalūs vyrai. Kaip aukščiau minėjau - žinau, savo akim mačiau - egzistuoja angliški vyrai, kurie neriaugėja ir nesėdi šiukšlėse.
O grįžtant prie ankstesnio įrašo minties - kuo skiriasi vyriška ir moteriška meilė - šiuo metu stebiu keletą skyrybų. Ir visuose situacijuose vyras vaikšto kaip žemes pardavęs ir visiems guodžiasi - aš ją taip myliu ir vaikus taip myliu, nesuprantu, kad pasidarė? O kas pasidarė - moteris paprašė, vyras nekreipė dėmesio, moteris priminė - vyras praignoravo, moteris paprašė gražiuoju - vyras pažadėjo ir pamiršo, moteris paaiškino - vyras palinksėjo, moteris paprašė piktuoju - vyras patylėjo. Ir taip keletą metų. Tada moteriai atsibodo, jis susirinko daiktus ir vaikus, ir išėjo. Arba išgrūdo vyrą ant sofkės ir pareiškia - viskas baigta. Ir čia vyras nesupranta, ko gi tai moteriai trūksta - jis juk ją labai myli.