Skaitau dabar tokią knygelę David D. Burns "Feeling Good". Kažkur užtaikiau labai gerus atsiliepimus ir spontaniškai nusipirkau amazone. Ji skirta padėti pačiam sau gydyti depresiją, bet ne tik - mane užkabino žodis - prokrastinacija. Čia mano pagrindinė bėda - aš esu užkietėjus chroniška prokrastinatorė. Gal ką nors gero išskaitysiu. Nebaisiai tikiu stebuklingu knygų efektu - kitaip gatvės būtų pilnos vienuolių, pardavusių ferarius, tačiau ir formatas nedidelis - pats tas skaitinėti viešame transporte.
Kol kas radau keletą sau tinkamų pastebėjimų:
Emocinis mąstymas - priimate emocijas kaip tiesos įrodymą. Aš taip jaučiuosi, reiškia taip yra iš tikrųjų. "Aš jaučiuosi kaltas, reiškia aš padariau kažką siaubingo". "Aš jaučiuosi beviltiškai, reiškia mano problemų neįmanoma išspręsti".  Mano atvėju "Aš nenuotaikoj tai daryti, todėl nedarysiu, o pažiūrinėsiu pinterestą". :) "Aš jaučiuosi beviltiškai, kai pagalvojų apie dokumentų rūšiavimą, todėl atidėsiu dar savaitei". :)))
"Turiu" teiginiai - jūs bandote save motyvuoti sakydami "aš turiu tai padaryti". Tačiau tokie teiginiai sukelia spaudimo jausmą. Kaip ne keista, galiausiai jus apime apatija.
Nukreipus "turi" teiginį į aplikinius lieka nuoskauda ir pyktis. "Jis turi mane suprasti". "Ji turėtų gerbti mano laiką ir nevėluoti".
Toliau dar neperskaičiau. Bet žada duoti receptų, kaip kontroliuoti šitus reiškinius. Mano "turiu" teiginiai yra nukreipti į save. Kaip jau rašiau anksčiau visokie planai ir rezoliucijos sukelia tik neigiamus jausmus. Ir emocinis mąstymas - atviras kelias prokrastinacijai.
Kol kas knygelė neblogai skaitosi, nors ir nėra labai sklandžiai parašyta. Tačiau, ne kiekvienas daktaras psichiatras yra puikus rašytojas.