Kaip nekeista, po dviejų mėnesių nerašymo, mano blogas dar ne visai užmirštas lankytojų. Malonu. Ačiū.
Prastovos įvyko dėl to, kad išleidęs dūmų debesėlį sugedo mano kompas. Kad neprašinėti pažįstamų, nunešiau į kompų taisyklą. Ir tenai tai viena, tai kita. Sakau, taisykit, tik pataisykit. Nes šiuo metu, galvoju, geriau pataupyt pinigus ir šitam pratęs gyvenimo dienas, negu pirkti naują. Gal tai ir keistai skamba 21 amžiuje - niekas kompų netaiso, tik meta per tvorą ir ima naujus. Bet su Mister Baby ant netolimo horizonto man nesinori daryti didelių pirkinių, o bet kokio kompo tuo labiau nesinori.
Ta šaraškino kontora dirbo labai lėtai. Nes, atseit, kažkokias detales reikėjo užsakyti.
Ir ką. Per tuos 2 mėnesius aš visiškai atpratau nuo kompo. Pasirodo, labai daug dalykų galima daryti su telefonu ar kindlu. Na taip, ekranai maži, klaviatūra nepatogi. Bet viskas daroma.
Todėl aš tos kontoros ir neskubinau. Apskritai, dabar aš praktikuoju plaukimo pasroviui gyvenimo būdą, nes visa kitą tik kelia nereikalingą stresą, o medicina teigia, kad tai kenkia Mr. Baby.
Atgavau kompą. Parsinešiau namo. Ir nežinau, ką su juo daryti.  Įjungiau. Atidariau vieną puslapį, kitą. Ir išjungiau. Atpratau! Pasveikau! Nuo internetinės priklausomybės! Beveik savaitę kompas pragulėjo vienatvėje. Dabar iš naujo pažindinames, tik vis gi po tokios reabilitacijos nesinori vėl užsikabinti. :)
O meistrelių galinė diagnozė - kad buvau vandeniu apipylusi motininę plokštę.
Pasakiau draugams, kad - nu neatsimenu, lygtais, kad apipilčiau. Visi juokiasi, žinodami mano arbatos gėrimo ceremonijas. Ir nenuginčysi.