2014 m. rugpjūčio 21 d., ketvirtadienis

Leonardo, Madonna Litta, apie 1490

Einu gatve. Priešais eina Rumunijos romų šeima: vyras stumia vežimėlį su 2-3 metų vaiku, moteris neša ant rankų maždaug 3 mėnesių vaiką ir maitina jį krūtim. Anglijoje, kiek girdėjau, pagal įstatymą galima maitinti krūtim viešoje vietojė visur, išskyrus golfo klubus. Golfo žaidėjai nedraugiški krūtų ir kūdikių atžvilgiu. Priešingai, nei šitas Rumunijos romas, lietuvių liaudyje vadinamas čigonu - jo žmona vidury dienos eina gatve su nepridengta krūtim ir jis ramiai į tai žiūri, tiksliau visai net nežiūri, o žiūri į priekį. Nežinojau, kad romai tokie emancipuoti ir liberalizuoti. O krūtis, turiu pasakyti - didelių gabaritų, krentanti į akis.
Čia as susimąsčiau apie savo požiūrį šiuo klausimu.
Krūtys manęs nešokiruoja. Čia vienas iš viešo maitinimo priešų argumentų. Bet jūs man pasakykite - ką gali šokiruoti krūtys? Apvalios, pieno pritvinkusios. Tik visišką nesveikuolį. Mane šokiruoja supuvę dantys, bet niekas nedraudžia jų demonstruoti viešoje vietoje.
Mane šioje situacijoje šokiravo, kaip jinai gali nešti tokį klecką ant rankų IR tuo pačiu maitinti. Vaikas buvo mano Motiejaus dydžio. Motiejus - 6,5 kg džiaugsmo. Ilgai ant rankų aš jau jo nepanešioju - sveria, vienok. Eiti gatve ir maitinti - tikrai nepajėgčiau.
Ir teisingumo dėliai - kiek vyrų ramiai reaguotų į savo žmonos apnuogintą krūtį gatvėje? Netgi atmetus pataloginius pavyduolius, ne visi iš stiklainiukų geriantys hipsteriai tai toleruotų - skarele bent jau uždengtų. O čia - skaros visur kur plevesuoja, tik ne ant krūties.
Aš esu už tai, kad moterys galėtų nesigėdindamos, ramiai maitinti kūdikius krūtim.
Pati aš to dar nepraktikavau. Nes dažniausiai susiplanuoju išvykas taip, kad maitinti grįžus namo. O vyrukas vežime paprastai miega saldžiai. Visu antra, man tai nepatogu. Ne psichologiškai, o fiziškai nepatogu. Būdama tinginė, aš ieškau lengviausių sprendimų. Šiuo atveju - kaip pripratau maitint sėdėdama lovoje su kalnu pagalvių vaiką pasidėjus ant bumeranginės pagalvės - rankos laisvos, patogu, galiu skaityti knygas, žiūrėti filmus, megzti, valgyti ir t.t. Mes abu taip pripratę. Bandymai maitint jį sėdint ant kėdės ar sofos - nepatgu nei man, nei jam.
Draugas pasakojo, kad jo pakolege kovoja už tai - už teisę matinti viešoje vietoje. Specialiai eina su draugėm ir maitina ant suoliukų ir pan. Aš, palyginus, esu visiškai pasyvi šiuo klausimu, ir tiesa pasakius, dabar visiškai nenoriu dėl nieko kovoti. Tiesiog džiaugiuos Motiejaus kompanija. O ta romė, turbūt, pati to nežinodama irgi kovoja.