Apdeitas tiems, kas neseka mano burnojimų G+. Sekantys G+ šimtą kartų visa tai skaitė.
Gyvenu dabar viena. Ne visai viena, bet ir ne visai dviese - su Motiejum, kurį užskaitome kaip pusę žmogaus. Ne, aš nenuvertinu jo sugebėjimų pūsti seilių burbulus - tai neabejotinai intelektualios asmenybės požymis, bet kol jas jis dar ne visiškai išsiritusio drugelio būsenoje - kaip ten drugeliai vystosi? Kiaušinis - vikšrelis - lėliukė - drugelis. Kažkaip taip. Pas žmonės atvirkščiai - pirma lėliuke kokone paskui vikšrelis. Motiejus kažkur per vidurį. Dar ne visai vikšrelis - iš kokono išsirito, bet šliaužti dar nemoka.
Buto paieškos ilgai nedave jokių vaisių, aš jau buvau susitaikiusi, kad teks su vaiku grįžt pas berniokus, bet likus kelioms dienoms iki didžiosios dienos vis gi dangus atsiverė ir radau man patikųsį butą. Ketvirtadienį pamačiau, penktadienį pasirašiau sutartį, šeštadienį persikrausčiau, sekmadienį - į ligoninę.
Taip aš atrodžiau įsikrausčius į naują butą:
Per lietų draugiška talka pervežėm daiktus. Sunešėm į vidų. Išdėliojom greitai, kad grįžus būtų galima gyventi. Prisėdom atsikvėpti. Apsidairėm. Ir visiems kilo tas pats klausimas - kaip visi šitie daiktai, kurie dabar užpildo dviejų kambarių butą tilpo viename kambaryje?
Butas geriausias iš visų matytų, tik minusas toks - įsitaisęs pakistaniečių rajone. Skamba daug blogiau, nei yra. Ką blogo daro pakistaniečiai? Garsiai kalba. Daugiau nieko man trukdančio nepastebėjau. Anot Wiki šitame rajone baltųjų britų 39.9%, o ten, kur gyvenai prieš tai 74.13%. Iš esmės, tai reiškia tik tiek, kad dabartiniame rajone du kart mažiau girtų. Tiesą pasakius, nemačiau nei vieno girto. Nors yra netoliese pabas su raudonveidžiais britų pensininkais. O ką daro musulmonai vietoj alkoholio vartojimo? Valgo saldumynus ir geria limonadą. Padidėjus cukraus kiekiui kraujyje važinėja mašinomis su garsiai įjungta muzika.
Pliusai - didelės parduotuvės, daktaras, biblioteka - 10 minučių pėsčiom nuo namų. Atsiradus dvasingėjimo poreikiui - Jėhovos liuditojų bažnyčia kitoj gatvės pusėj.
Yra kaimynai pakistanieičiai. Išsiauklėjau. Vienas manęs jau prisibijo, kitas ūkyje naudingas. Ūkyje naudingas bičas bando mane šviesti, paaiškina, ką reiškia žodžiai "mutacija" ir "evoliucija". Matyt chalatas ir kūdikis ant rankų blogai atsiliepia mano išsilavinimo įvaizdžiui, net akiniai nekompensuoja.
Dar virš manęs neseniai atsikraustė pakistaniečių pora, pasakė, kad irgi greitai nori vaiko. Kol negirdžiu kaip meistrauja - netrukdo.
Galiniame kieme yra skalbinių virvė, nuvirtusi kriaušė ir daug kačių. Kriaušės skanios. Kates bandžiau ignoruoti. Jos šoko per langus į vidų. Aš bariau ir toliau tvirtai ignoravau. Bet jos atsivedė kačiukų. Čia mano valia krito. Dabar šeriu jas. O jos šika po kriauše.
Taip ir gyvenam.
Gyvenu dabar viena. Ne visai viena, bet ir ne visai dviese - su Motiejum, kurį užskaitome kaip pusę žmogaus. Ne, aš nenuvertinu jo sugebėjimų pūsti seilių burbulus - tai neabejotinai intelektualios asmenybės požymis, bet kol jas jis dar ne visiškai išsiritusio drugelio būsenoje - kaip ten drugeliai vystosi? Kiaušinis - vikšrelis - lėliukė - drugelis. Kažkaip taip. Pas žmonės atvirkščiai - pirma lėliuke kokone paskui vikšrelis. Motiejus kažkur per vidurį. Dar ne visai vikšrelis - iš kokono išsirito, bet šliaužti dar nemoka.
Buto paieškos ilgai nedave jokių vaisių, aš jau buvau susitaikiusi, kad teks su vaiku grįžt pas berniokus, bet likus kelioms dienoms iki didžiosios dienos vis gi dangus atsiverė ir radau man patikųsį butą. Ketvirtadienį pamačiau, penktadienį pasirašiau sutartį, šeštadienį persikrausčiau, sekmadienį - į ligoninę.
Taip aš atrodžiau įsikrausčius į naują butą:
Per lietų draugiška talka pervežėm daiktus. Sunešėm į vidų. Išdėliojom greitai, kad grįžus būtų galima gyventi. Prisėdom atsikvėpti. Apsidairėm. Ir visiems kilo tas pats klausimas - kaip visi šitie daiktai, kurie dabar užpildo dviejų kambarių butą tilpo viename kambaryje?
Butas geriausias iš visų matytų, tik minusas toks - įsitaisęs pakistaniečių rajone. Skamba daug blogiau, nei yra. Ką blogo daro pakistaniečiai? Garsiai kalba. Daugiau nieko man trukdančio nepastebėjau. Anot Wiki šitame rajone baltųjų britų 39.9%, o ten, kur gyvenai prieš tai 74.13%. Iš esmės, tai reiškia tik tiek, kad dabartiniame rajone du kart mažiau girtų. Tiesą pasakius, nemačiau nei vieno girto. Nors yra netoliese pabas su raudonveidžiais britų pensininkais. O ką daro musulmonai vietoj alkoholio vartojimo? Valgo saldumynus ir geria limonadą. Padidėjus cukraus kiekiui kraujyje važinėja mašinomis su garsiai įjungta muzika.
Pliusai - didelės parduotuvės, daktaras, biblioteka - 10 minučių pėsčiom nuo namų. Atsiradus dvasingėjimo poreikiui - Jėhovos liuditojų bažnyčia kitoj gatvės pusėj.
Yra kaimynai pakistanieičiai. Išsiauklėjau. Vienas manęs jau prisibijo, kitas ūkyje naudingas. Ūkyje naudingas bičas bando mane šviesti, paaiškina, ką reiškia žodžiai "mutacija" ir "evoliucija". Matyt chalatas ir kūdikis ant rankų blogai atsiliepia mano išsilavinimo įvaizdžiui, net akiniai nekompensuoja.
Dar virš manęs neseniai atsikraustė pakistaniečių pora, pasakė, kad irgi greitai nori vaiko. Kol negirdžiu kaip meistrauja - netrukdo.
Galiniame kieme yra skalbinių virvė, nuvirtusi kriaušė ir daug kačių. Kriaušės skanios. Kates bandžiau ignoruoti. Jos šoko per langus į vidų. Aš bariau ir toliau tvirtai ignoravau. Bet jos atsivedė kačiukų. Čia mano valia krito. Dabar šeriu jas. O jos šika po kriauše.
Taip ir gyvenam.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą