Kaimynų iš dešinės (jeigu žiūrėti pro langą ir iš kairės, jeigu stovėti veidu į namą) katinas, kurį aš vadinu Karabasu, partizaniškai įbėgo pro atidarytas galines duris ir paženklino savo syvais mano virtuvę.
Kai krausčiausi per lietų, Karabasas gulėjo ant kaimynų iš kairės buitinių/baldinių/lentinių šiukšlių kalno ir visu savo žvilgsniu, ūsais ir neperšlapmanu kailiu sakė - čia mano viskas ir aš čia viskas.
Dabar mano virtuvė irgi jo.
Ilgą laiką aš galvojau, kad Karabasas yra benamis. Kadaise juodas, nuo saulės surudyjęs kailis primimena nutrintą iki blizgesio kostiumą. Bet tai nesumenkina jo alfiškos didybės.
Visą dieną Karabasas vaikšto tvoromis patruliuodamas savo teritoriją. Eine lėtai, rimtai, nuleidęs galvą. Prieina kampą, padaro reveransą - trykš trykšt, pasirašo ant sienos.
Karabasas negeras - jis muša kačiukus. Nors suprantu, kad taip gamtos užprogramuotas ir tiek, nei blogas, nei geras - tiesiog daro tai, kad priklauso pagal alfa katinos pareigas. Bet mano subjektyvi motiniška širdis kačiukų pusėje.
Kačiukams aš išnešu piene išmirkytos bulkos ir pigaus kačių maisto. Karabasą ir namie neblogai šeria - pauosto ir nueina toliau.
Yra dar katinas Hitleris. Baltas su tamsia uodega ir hitleriškos šukuosenos plėmu ant kaktos. Neaišku ar naminis. Bet aišku, kad ne alfa. Irgi vaikšto tvoromis. Bet kažkaip ne taip.
Yra Žaliaakė Nėščioji Stefanija - juodai balta, Styvo giminės. Jau nebenėščia. Buvo prapuolus 3 savaitėm motinystės atostogų. Vėl pasirodė. Net būdama nėštumo pabaigoje įšokdavo pro pradarytus langus. Kartais net per žaliuzes.
Yra Trispalvė Mama. Ir tikriausiai jos Trispalvė Mažoji. Trispalvė Mažoji vaikšto kartu su Bela Mažaja. Yra ir Bela Didžioji - tikriausiai Trispalvės Mamos sesuo - nes abi su pilvo išvaržom. Iš to padariau išvadą, kad jos tos pačios mamos, kuri nemokėjo gerai nukąst virkštelės. Yra dar viena Bela, kuri kartais užsuka. Šita Bela - nelaimingumo įsikūnijimas. Tokių plonų katės kojų niekad dar nemačiau. Mačiau ją kelis kartus bėgant per gatvę. Ji visada dairosi per petį tarsi sakydama, kad gyvenimas tai amžinas kliūčių ruožas. Ir ji teisi.
Jos visos belos, nes draugė turi tokia rudą katę su oranžinėm dėmelėm. Dabar visos tokios katės - belos. O visi juodai balti katinai - styvai. Yra keletas įvairaus kalibro styvų - bet jie užsuka nereguliariai. Tarkime belų keturios, ir styvai bent kokie trys. Plius minus.
Ir dar yra 3 visai pupuliukai - pilkas, styvas ir ryžikas. Trispalvė juos kartais pakveičia ir jie atbėga drebindami stačias uodegytes. Ir taip pat greitai pabėga pro plyšius tvoroje.
Tai va. Tiek pas mane gyvasties.
Planuoju greitu metu atsiimti Styvą iš Džo. Styvas turės pasistengti atsikovot savo kiemą iš Karabaso. Tik bėda - Styvas nebeturi ženklinimo prietaiso. Bet turi nagus. Turėtų užtekti.