2014 m. rugsėjo 9 d., antradienis

Košė iš kirvio arba kaip Vinipūchas į svečius vaikšto


Rašo Džo - aš šeštadienį pas tave ateisiu ir padarysiu tau pietus. Gerai, sakau, ar reikia man ko nors nupirkti? Ne, nesirūpink, aš viską atsinešiu ir pagaminsiu, tau nieko nereikės daryti. Ačiū, sakau, gerai.
Išvakarėse rašo - gal gali nupirkši vištienos. Gerai, sakau.
Nupirkau, užmarinavau. Laukiu didžiųjų pietų. Ko nors įdomaus, skanaus. Džo moka gaminti.
Ateina Džo, išsitraukia iš terbos morką, 2 bulves, svogūną, rozmarino šakelę ir jamaikietiškos sriubos pakelį. Ir išvirė man vištienos sriubą. Kad pačiam būtų sočiau dar 4 riekes duonos su sviestu užsitepė.
Ir išėjo palikęs man nesuplautus indus...
Ne, man negaila. Džo amžinai pinigų neturintis. Bet tai vadinosi "Aš padarysiu tau pietus, tau nieko nereikės nei pirkti, nei daryti".
Cha cha cha.
Papasakojau bendriems draugams, visi juokėmės labai garsiai. Ir svarbiausia - Džo nuoširdžiai tikės, kad jis pasistengė, padarė man pietus, užsidėjo didelį pliusą, kaip tikras geras rūpestingas draugas.
Va kaip reikia į svečius vaikščioti.
:)