Vakar per radiją girdėjau.
Aš kartais klausau BBC radio 4.
Kalbėjo psichiatrė, dirbanti su kaliniais. Labai didelis procentas kalinių turi rimtų psichologinių sutrikimų ir juos reiktų gydyti, padėti jiems, bet paprasčiau įkišti žmogų už grotų. Ir nėr problemos.
Ne viską girdėjau, tuo metu kažką veikinėjau. Tik viena pokalbio dalis labai sukrėtė.
Jinai ėjo susitikti į kalėjimą su moterim, kuri bandė susideginti save.
Įėjo į kamerą - moteris šveičia grindis, nors pirštai jau nitrinti iki kraujo.
Papasakojo savo gyvenimą. Viskas ten blogai, nepamenu detalių, bet matyt, viskas buvo tikrai ne kaip. Vieną dieną ji neištvėrė ir mašinų stovėjimo aikštelėje žiebtuvėliu padegė save. Rūbai užsiliepsnojo. Kol ji degė - užsidegė šalia augantis medis. Ir ją už tai pasodino - už medžio padegimą!!!
Ir tai įvyko dabar - 21 amžiuje, Anglijoje.
Kaip ne keista - paprasčiau siųsti į Marsą sudėtingus kosminius laivus, negu padėti žmonėms čia, ant žemės.

Seksas pagal grafiką

Dirbadama visuomenei naudingą darbą, viena ausim klausiau radijo. Laida skirta moterims, kurios labai nori būti sąmoningos ir progresyvios. Studijoje psichologai, profesoriai ir politikai  jausmingai  reklamuoja save gvildena klausimus, kurie atrodo labai keisti nesąmoningai ir neprogresyviai moteriai, t.y. man.
Šį kartą tema buvo itin netnežinaukaipavadinti ir patraukė mano vienos ausies dėmesį. O tema štai kokia: sutuoktinių sutartis dėl sekso dažnumo. Taip taip. Kai kurie vyrai ir žmonos pasirašo sutartį kiek kartų per savaitę jie seksinsis. Kažkodėl populiariausias grafikas "du kartus per savaitę". Kaip užsienio kalbos kursai.
Abi mano neprogresyvios ausys negalėjo patikėti, kad tie, be abejonės, kostiumuoti-diplomuoti dėdės ir tetos labai rimtai apie tai kalba. Ir kaip tai yra gerai. Kaip palengvina šeimos gyvenimą. Kad niekas neturi teistės reikalauti iš sutuoktinio sekso ne pagal sutartį. "Brangioji, tu šiandien tokia graži!" - "Šalin rankas, sutartį skaitei? Šiandien nepriklauso!". Arba atvirkščiai.
Anot radijuje gyvenančių balsų, tokia sutartis tiesiog gelbėja šeimas nuo skirybų.
Tikrai tikrai. Aš nejuokauju.
Vat.
Ir susimąsčiau tada - kur aš čia papuoliau? Ar viskas su šita šalim tvarkoj?
Na, kol kas iš manęs niekas sutarčių šiuo klausimu nereikalauja. Lankstus grafikas, taip sakant.
Bet visuomenė su tokiom radijo laidom man ima keltį įtarimą.

Apie paraleninius pasaulius

 photo: Helmut Newton

Gyvenu aš kukliai savam pasaulėlyje. Nežiūriu televizoriaus, neklausau radijo, neskaitau spaudos. Su išoriniu pasauliu kontaktuoju minimaliai. Per tuos minimalius kontaktus sužinau, kas svarbaus vyksta pasaulyje: žemės drebėjimas Japonijoje, karas Libijoje, princo Viljamo vestuvės, tragedija Norvegijoje...
Bet yra dar vienas paralelinis pasaulis. Ten gyvena kitos gyvybės formos panašios į žmones. Kuo jos minta mokslininkai dar tiksliai nenustatė, bet panašu, kad žurnalo "Žmonės" skaitytojų energija.
Šiomis dienomis man į rankas papuolė keli "Žmonių" numeriai. Labai daug naujo sužinojau. Kad nebėra Zvonkės. O vietoj jos yra Bunkė. Bunkė labai panaši į Zvonkę, tik pilvas didesnis. Ščiogolovaitė išsiskyrė su garbanium, dabar su kažkuo kitu. Ir garbanius su kita. O Patricia Kaas  nebegali turėti vaikų. Ot tai tau - 44 metų ir nebegali turėti vaikų po keleto abortų. Ajajaj. Dar sužinojau visiškai nuo nulio kas yra Erika Santos. Ir dar daug visokių begalo svarbių faktų, kuriuos tuoj pat pasistengiau išsitrinti iš atminties. Bet keletas taip prikibo, kad net perinstaliavimas nepadėjo.
Netgi toks minimalus kontaktas su paraleline visata ir jos gyventojais mane labai sukrečia. Aš labai susijaudinu. Man pakyla spaudimas ir ima virpėti balsas. Neturiu imuniteto nežemiškoms būtybėms. Matyt reikia daug psichofizinių treniruočių, kad išmokti priimti šią informaciją visiškai nereaguojant. Žinau, tai įmanoma. Bet man per sudėtinga. Savisaugos sumetimais kitas kontaktas įvyks ne anksčiau kaip po 2 metų. O tai visai pražilčiau.
Todėl skaičiau ne tokius pavojingus sveikatai straipsnius apie Madam Gres kūrybą ir Bismarko romaną su kunigikštiene Orlova.

Žiniasklaida

Nors pati televizoriaus nežiūriu ir laikraščių neskaitau - papuoliau į žurnalą "Savaitė su tv".  Kam įdomu pasiskaityti šios savaitės numeryje straipsnis "Svetingumas brangiai nekainuoja".