Toks šeštadienis

Būna dienų, kai viskas kažkaip babarkšt ir keberiokšt.
Toks man buvo šeštadienis. Darbai nesidarė. Šiaip ne taip pasidarė, bet ne taip kaip reikia.
O tada grietinės indelis išdavikiškai atsidarė rankinėje ir viską išterliojo. Grietinė skanu su bulviniais blynais, pomidorų salotom, koldūnais ir t.t. Bet išbėgusi rankinėje ji bjauriai rūgščiai smirdi ir visai nesmagu traukti išterliotus daiktus...

O bevirdama koldūnus sutvėriau mini-gaisrą. Prisikvėpavau degančios plastmasės ir pabėgau iš namų. Gerai, kad išskyrus kiaurasamtį niekas nenukentėjo.
O tada netyčia papuoliau į grupės "Thundertale" koncertą. Aš, tiesa pasakius, net nežinojau, kad tokia grupė yra. Bet labai gerai, kad ji yra. Nors aš nesu šio stiliaus gerbėja - man jų akustinis koncertas labai patiko. Dainų tekstai apie bernelius, mergeles, laisvę, priešus, žirgelius... tiems, kam patinka idealizuota patriotinė praeitis. O groja vyrai tikrai gražiai.
O "Varniukų" alus pavojingas. Lengvai geriasi ir toks klastingas. Būkite su juo budrūs!

Apie tango

Man tai panašiau į pavasarį. Joks čia ne lapkritis. Gal balandžio pradžia? Gal visi kalendoriai meluoja? Nors balandį gatvės pilnos purvino tirpstančio sniego. Dabar per švaru. Bet vis tiek ne lapkritis.
Vakar buvau akordeono festivalio koncerte. „Cuarteto del Angel“ iš Italijos nuostabiai atliko Astor Piazzola kūrinius. Galima vardinti tokius žodžius kaip "įspūdingai", "neapsakomai", "fantastiškai" ir t.t. Trumpai tariant - gražūs vyrai gražioj aplinkoj gržiai grojo gražią muziką (gal ir gerą girą gėrė). Be abejo, labai patiko.
Norėčiau kada nors išmokti šokti tango. Bet reikia rasti tam reikalui tinkamą partnerį. Nes turiu vaikystės traumą: lankiau pramoginius šokius ir mane pastatė į porą su berniuku, kuriam aš labai patikau, o jis man labai ne. Per pamokas jis spoksodavo į mane apdujusiom akim, tuo pat metu krapštydamas nosį. Aišku, kvėpavimo takus reikia išsivalyti. Bet tai ne pats geriausias būdas užkariauti 9-metės gražuolės širdį. Kiekvieną kartą man reikėjo nugalėti save, kad uždėti ranką jam ant peties. Lėtas valsas man buvo tikra kančia. Pramoginius šokius lankiau neilgai.
Mano dramblio vardas Tango, nes jis pas mane atskrido kai žiūrėjau Oslo parkelyje filmą apie tango - apie žmones, kurie kuria tango. Rašo muziką, kuria tekstus, šoka, seni, jauni - jie gyvena tango. O Tango pas mane gyvena jau 4 metus. Sėdi ant palangės ir žiūri pro langą.
O kokie šešėliai mano kieme ant kaimyninio namo sienos! Ir visą dieną kaičiasi. Tikras šešėlių teatras. Net eiti niekur nereikia.

Kaimynas Grigorijus - 2

Šiandien mane vėl pažadino muzikos garsai. Grigorijus grojo antrojo pasaulinio karo laikų melodijas: "Vyhodiiiiila na bereg Katiuuuuuušaaa" ir t.t. Po to derintojo vizito pianinas skamba daug garsiau. 

Diedukas labai mielas. Idealus kaimynas. Na ir kas, kad pažadina jo pianinas. Bet reik sąžinės turėt parpt iki 11. Jei groja pianinas - reiškia Diedukas verda košę. Pusryčiams pas jį visada košė. Tada ateis Stasė - ir jie kartu valgo. Stasė ateina pas jį kasdieną. Pagal vartelių barškėjimą galima nustatyti laikrodį - 11:45 ir 18:45. Stasei apie 70 metų. Kartą kieme sukau lanką, kaip tik atėjo Stasė ir sako - "o, aš irgi suku lanką, ant liemens ir ant kaklo!". Išvados - lankas yra gerai, nes Stasė savo metų judri, linksma, gyvybinga. Stasė turi tik 2 priekinius dantis, viršuje. Šypsosi šelmiška raganos šypsena. Veidas švyti. Akys žiba. Aplink akis raukšlytės kaip spinduliukai. Gal jos ir sukuria tą švytėjimo įspūdį. 

Mes su Stase susitinkame tik virtuvėje. O kalbos kokios gali būti? Stasė, megsta viska kartoti minimum po 5 kartus:

- Ajajaj, kaip karšta, ajajaj.

- Taip karšta.

- O pas mane namie, žinok kaip karšta! Ajajaj! 35 laipsniai! Ajajaj!

- Tikrai karšta.

- Tiesiog ajajaj!

Ir tai kartojasi kol aš pasiimu ko man reikia ir atbula bandau pasprukti nuo Stasės "ajajaj". Dabar pokalbio leitmotyvas pasikeitė į "ajajaj kaip šalta, ajajaj".

Duok dieve, man sulaukus 70 metų dar pajėgti sukti lanką.

kultura

apsikulturinau pilnai.
siandien vel gavau netiketa likimo dovana. (nors as ir taip jas gaunu 24 kartus per diena). tiksliau vakar pateike - o siandien atsiemiau.
tiesiog viena pazistama tiotia Galia lipdama is vonios paslydo ir skaudziai krito. dabar klibinksciuoja pasiremdama slidinejimo lazda. ta proga ji man vakar pasiule bilieta i Jurijaus Basmeto ir Maskvos solistu koncerta. is pradziu as dar drisau valanda pagalvoti, bet aisku sutikau.
o kaip gi nesutikti? ar daznai as vaikstau i tokius koncertus? pakasius galva, paziurejus i tolima taska, suraukus kakta ir padusavus - na ne... nedaznai... khe khe...
taigi, siandien kaip didele issiruosiau. apsivilkau be abejo, savo iseiginius sportbacius, dzinsus ir dryzuotus marskinelius... be abejo - tikra dama taip rengiasi i koncerta. ir isvaziavau i sostine. nuo stoties iki Caikovskio koncertu sales netoli, taigi man liko dar 2 laisvos valandos.
kaip man patinka Maskvos centro gatviu pavadinimai! Tverskaja-Jamskaja, Bolsaja Sadovaja... ejau ta gatve, nusukau link idomesnio pastato ir netiketai aptikau tvenkinuka. Jaukus toks. Zmones vaikstineja, begineja ir visaip kaip jaukiai glaustosi. cia as susimasciau - o kur as cia taip jaukiai? Maskvos centre? ahum... tai gi tai gi - o gi - na Patriarsih prudah! ten kur "Meistro ir Margaritos" veiksmas praidejo. uzsizipsojau - vos vaikas ant triratuko manes nesuvazinejo. bus man. toks bulgakoviskas siuzetas. pavaikstinejau ir jau laikas eit i koncerta.
tai va. koncertas man pusiau patiko - pusiau nelabai. Mocarto kuriniai, be abejo - pakeri. Mocarto divertismentus as galiu lyginti tik su ranku darbo neriniais. klausai - ir toks lengvumas, skaidrumas... ir sutankejimas, eksrpesija... ir vel skrenda garsu audinys...
siuolaikiniu kompozitoriu Tariverdijevo ir Denisovo kuriniai man labiau primine muzika is siaubo filmu. tuoj...tuoj... is uz kampo issoks serijinis zudikas... bet neissoka. tuoj... is uz krumo... neissoka. nieko... tuoj... tuoj... pamatysi ismesineta lavona... bet dar ne... tuoj... tuoj... ir taip visas kurinys. o vadinosi "koncertas styginiu orkestrui romantiniame stiliuje". nieko sau romantika. arba as kazko nesuprantu. man Mocartas artimiau...
Tariverdijevas parase muzika 132 filmams. tame tarpe "Likimo ironija arba po pirties" ir "12 pavasario akimirku" (apie Stirlica). bet siandieninis kurinys manes nesuzavejo. vel gi - pateisinu savo neisprusimu.
gerai, kad Mocarto buvo daugiau.
koncertu saleje ypatinga atmosfera. styginiu ansamblis savo neitiketinu cirianimu, stryku judesiais, dirigento gestais sukuria ypatinga atmosfera. (kam nepatinka mano banalus issireiskimai - patys vaiksciokit i koncertus). o iseini i naktini didmiesti - pypina Sadovoje kolco, knibzda metro. va tau ir Mocartas, kad nori.

smelly cat