Vakarieniauju su Džo ir Krisu. Sakau:
- Va ir metai į pabaigą. Kokie jūsų didžiausi pasiekimai 2013-ais?
Džo sako:
- Mano muzika buvo nupiratinta Moldovoje ir kelis kartus buvo paminėta japoniškame twitteryje.
- Neblogai, - sakau.
- Ir dar: sugebėjau išbarškinti merginą po 14 bokalų alaus ir neapsivėmiau. Ji net turėjo orgazmą.
- Hmmmm..., - sakau. Šito gal ir nebūtina buvo minėti. Bet toks jau tas mūsų Džo. Kaip sako rusai "u kogo čto bolit- tot o tom i govorit".
- O kas pas tave, Krisai?
- Mano didžiausias 2013 pasiekimas, kad kai pavėlavau 15 minučių į darbo biržos darbo programą ir baisi boba pareiškė, kad už tai man nuims 3 mėnesius bedarbio pašalpos aš ją pavadinau sena bjauria p*zda (old ugly cunt). Ir išeidamas išdaužiau gaisro signalizaciją. Pašalpą nuėmė 3 mėnesiams. Bet už tai aš jai pasakiau, kas ji tokia!
Tokių pasiekimų fone manieji atrodo banaliai ir blankai:
- O aš įsitaisiau katiną, labai gerą katina. Ir užnėštėjau...
Tik tiek.

Brangūs berniukai, vaikinai, vyriškiai ir seneliukai.
Aš, aišku, suprantu, kad dalis jūsų giminės tiki, jog jo vienturtis genitalijus yra mažų mažiausiai visatos centras ir tobulas pono Dievo bei Motulės Gamtos kūrinys.
Aš toleruoju kiekvieno asmeninius įsitikinimus, kol jie nesibrauna į mano asmeninę erdvę.
Tai va.
Mano patarimas visai vyriškai giminei - siųsti mažai pažįstamai moteriškei savo genitalijaus nuotrauką - ne pati geriausia idėja. Siuntėjas, be abejo, tikėjosi, kad moteriškė liks suvažavėta, pakerėta ir visaip kaip apsąlųsi nuo pamatyto grožiaus. Iš pirmo žvilgsnio su grožiu anatomiškai viskas tvarkoj. Ne tame esmė.
Tiesiog, toks "ход конём" nepasiekė tikėtosi rezultato. Priešingai. Moteriškė iš pradžių minutę stulbinosi netekusi viso savo amo. Įdomi tokia beamė būsena - žiūri ir nieko nejauti, ir nieko negalvoji. Vakuumas. O tada nusprendė pasipiktinti dėl bendros tvarkos. Ir užblokuoti dėl šventos ramybės. Vyriškis labai įsižeidė ir nusiminė. Bet ką čia bepadarysi.
Aš suprantu. Dvidešimt pirmas amžius. Mes ne puritonai kokie tai. Bet vis gi... mano manymu, banali puokštė gėlių labiau užtikrintas variantas.

Patyriau kultūrinį šoką.
Vidury dienos, saulei šviečiant nuėjau į Aldi apsiprekinti bananų, rabarborų ir kitų maisto medžiagų. Aldis įsikūręs Didsbury - tai mielas, ramus, pasiturintis Mančesterio rajonas.
Vaikštinėdama po parduotuvę pastebėjau netipinės, ypač Didsburiui, išvaizdos vaikiną - aukštas baltaodis blondinas, ilgais, žemiau pasturgalio, dredais. Na, dredais nieko nenustebinsi. Bet labai aukštas. Ir labai geltonai bondinas - netgi antakiai ir barzda. Ir atitinkami drabužėliai - kažkas rudo, a lia austa Tibete ar Peru marška. Toks nehigieniškas hipis-skvoteris.
Apsiprekinau, susimokėjau. Nusinešiau krepšį ant palangės. Pakuojuos į kuprinę.
Ilgas dredas pakuojasi šalia.
Atsiprašau, sako.
Taip, sakau.
Ar tu čia netoliese gyveni?
Taip, sakau. Galvoju, paklaus, kaip nueiti į biblioteką ar kitus traukos objektus.
Bla bla bla, kažką sako, neišgirstu. Ką tu dabar veiksi?
Namo einu...o ką?
Aš paklausiau, ar tu praktikuoji atsitiktinį seksą...
Va todėl aš iš pradžių nesupratau, ką jis klausė - nes buvo visai ne tai, ko aš tikėjausi...
Ne, nepraktikuoju.
Atsiprašau. Neįsižeisk. Prašau priimti kaip komplimentą...
Iš to šoko pradėjau kvatotis labai labai.
Vaikinas paskubėjo pasišalinti septinmyliais žingsniais.
Kai nustojau juoktis, pasijaučiau keistai. Na... kažkaip labai keistai.
Niekada man dar nesiūlė casual sex...
O jūs nepagalvokit, apsirengusi visai ne tokio pobūdžio - ilgas sijonas, uždara palaidinė - dorovės įsikūnijimas...
O čia - še, kad nori.
Paskui tik pasigailėjau, kad nepaklausiau - ar dažnai jam nuskyla?
 

Aš stebiuosi, kodėl vyrai iš vis būna rimti. Jie turi tą jautrų, ilgą daiktą, kabantį ant jų kūno, kuris pakyla ir nusileidžia kada panorėjęs.

Jei aš būčiau vyras - pastoviai juokčiausi iš savęs.

/Yoko Ono/

- Kodėl tu mane pabučiavai?
- Nes tu graži ir aš norėjau tave pabučiuot. O kodėl tu mane pabučiavai?
- Todėl, kad tu mane pabučiavai.
- Tai tu bučiuotum bet ką, kas tave bučiuoja?
- Ne, aš taip nesakiau.
- O ką tu sakei?
- Todėl, kad TU mane pabučiavai.

по заявкам радиослушателей

Gerbiamas skaitytojas išreiškė mintį, kad mano bloge trūksta romantikos ir poezijos. Skaitytojų pageidavimai - mano viskas.

 foto:Éduardo Boubat

Prieš užmiegant aš užmerkiu akis ir skaičiuoju vyrus, kurių aš būčiau ne prieš pabučiuota. Aš skaičiuoju juos ant pirštų. Tai labai malonu. Bet man pasidaro liūdna, kai negaliu pagalvoti net apie dešimt.


Yasunari Kawabata "Miegančių gražuolių namai"

Seksas pagal grafiką

Dirbadama visuomenei naudingą darbą, viena ausim klausiau radijo. Laida skirta moterims, kurios labai nori būti sąmoningos ir progresyvios. Studijoje psichologai, profesoriai ir politikai  jausmingai  reklamuoja save gvildena klausimus, kurie atrodo labai keisti nesąmoningai ir neprogresyviai moteriai, t.y. man.
Šį kartą tema buvo itin netnežinaukaipavadinti ir patraukė mano vienos ausies dėmesį. O tema štai kokia: sutuoktinių sutartis dėl sekso dažnumo. Taip taip. Kai kurie vyrai ir žmonos pasirašo sutartį kiek kartų per savaitę jie seksinsis. Kažkodėl populiariausias grafikas "du kartus per savaitę". Kaip užsienio kalbos kursai.
Abi mano neprogresyvios ausys negalėjo patikėti, kad tie, be abejonės, kostiumuoti-diplomuoti dėdės ir tetos labai rimtai apie tai kalba. Ir kaip tai yra gerai. Kaip palengvina šeimos gyvenimą. Kad niekas neturi teistės reikalauti iš sutuoktinio sekso ne pagal sutartį. "Brangioji, tu šiandien tokia graži!" - "Šalin rankas, sutartį skaitei? Šiandien nepriklauso!". Arba atvirkščiai.
Anot radijuje gyvenančių balsų, tokia sutartis tiesiog gelbėja šeimas nuo skirybų.
Tikrai tikrai. Aš nejuokauju.
Vat.
Ir susimąsčiau tada - kur aš čia papuoliau? Ar viskas su šita šalim tvarkoj?
Na, kol kas iš manęs niekas sutarčių šiuo klausimu nereikalauja. Lankstus grafikas, taip sakant.
Bet visuomenė su tokiom radijo laidom man ima keltį įtarimą.

Apie gyvybę ir dauginimąsi

 

 Vienas iš gyvybės įvairovės pavyzdžių.

Vis dėl to įdomus dalykas ta gyvybė. Ir ko ji sugalvojo atsirasti ant šito svieto? Nei čia jos kas laukė, nei ką. Gyvenimo sąlygos tikrai ne pačios komfortabiliausios: tai šalta, tai karšta, tai sausa, tai šlapia. O dar tai gyvybei pastovia valgyti reikia. Nes kaip žinia, gyvybė gyvena organizme, o organizmui reikia kalorijų ir visokių maisto medžiagų. Kitaip organizmas nefunkcionuoja ir gyvybė išgaruoja. Taigi. Gyvybei reikia ėsti. Ir ne bet ką - o kitą gyvybę. O kita gyvybė paprastai nenori būti suėsta. Tai ir laksto viena paskui kitą dieną naktį. O dar ta gyvybė neilgalaikė. Pagyvena truputėlį ir nusidėvi organizmas. Išsijungia. Bet ne tam ji taip sunkiai čia vystėsi ir evoliucionavo, kad paimt ir lengvai išnykt. Ne. Gyvybė yra atkaklus dalykas. Ji sugalvojo daugintis. Organizmas gali perduoti gyvybę savo atžalai. Taip gyvybės kibirkštis eina iš kartos į kartą. Ir daro skirtingos gyvybės formos tai skirtingais būdais.
Vienaląsčiai dauginasi į kairę ir į dešinę. Dalinasi ir džiaugiasi. Nustoja daugintis tik labai sunkiomis sąlygomis. Kokios nors kirmelės jau išrankesnės - dauginasi atsižvelgdamos į metų laikus. Žuvys jau turi savo zabubonų šiuo klausimu. Yra tokių, kad iš kailio neriasi, kad tik žūt būt savo ikriukus paleisti tame pačiame upelyje, kur pačios išsirito. Paukščiai tai iš vis jau ne su bet kuo linkę dalintis savo genetine medžiaga. Snapą į šalį suka - bet koks partneris netinka. Spalvingesnio, išradingesnio nori. Kai kurie, pvz. gulbės dar ieško draugo visam gyvenimui, meilės iki grabo lentos. Dar protingeni žvėreliai, tarkim šunys ir delfinai už genetinės medžiagos perdavimą nori gauti malonumo dozę. Pradedant beždžionėmis, tą malonumą tenka dalinti ne tik dauginimosi tikslais, bet ir socialinės struktūros palaikymui. Žmonėms, kad tik daugintųsi, gamta negaili malonumų ir už beprasmiškus nevaisingus lytinius santykius ir net periodiškai išduoda keleto mėnesių palaimos būseną (liaudiškai įsimylėjimą), kuri ženkliai keičia jų elgseną į visiškai nereacionalią.
Matomai, organizmams sudėtingėjant ir protingėjant atsiranda suvokimas, kad supantis pasaulis nėra kažin koks jau rojaus kampelis, kad pakankamai sukakotai jis surėdytas. Organizmams kyla vis didesnės abejonės dėl jų pačių ir palikuonių egzistencijos. Nors organizmams evoliucionuojant palikuonių mirtingumas mažėja astronimine progresija, bet ir palikuonių skaičius taipogi mažėja. Mažiukai organizmukai dauginasi tūkstančiais, o žmonės vos vieną kitą per visą gyvenimą išperi.
Baisu net ir pagalvoti, kokių priemonių gamta turėtų imtis, kad priversti daugintis padarus protingesnius už homo sapiens tiek, kiek žmonės protingesni už šimpanzes.
Taigi. Reikėjo gyvybei likti paprastuose organizmuose ir nekvaršint sau galvos visokiais pašaliniais dalykai.
Pavasaris. Naktimis kieme dainuoja katinai. Saulėkaitoje seksinasi šunys. Žmonės vaikšto susikibę už rankų.Gyvybė įjungia instinktus ir kviečia visus daugintis.

 

Žuvytė mamytė, o gal tėvelis. O gal šiaip pro šalį plaukė...

  

Patys suprantat - visiems reikia valgyti.

  

Naujagimis.

  

O taip žmonės dažnai įsivaizduoja meilę 

kisssss

Foto: Albert Eisenstaedt 1945

Kam nepatinka bučiuotis?

Bučinys, kuris nuo 18 amžiaus vadinamas "prancūzišku" dar 14 amžiuje vadinosi "totoriškas".

Kalbėkime lietuviškai

Mūsų darbštūs ir kūrybingi kalbininkai sulietuvino jau daugelį gyvenimo sričių. Pradėjo nuo gyvybiškai svarbiausios - maisto. Pasaulį išvydo dešrainiai ir mėsainiai, prie jų prisijungė ne mažiau svarbios sauskelnės. Iš pradžių šie žodžiai skambėjo neįprastai, bet kaip sakė Turgenevas - prie visko pripranta žmogus. Informacinių technologijų srity sekėsi ne taip sklandžiai: maigyklė, vertiklis ir vaizduotuvas sunkiai skinasi kelią į vartotojų galvas. Aš iki šiol nelabai suprantu kas yra brukalai ir naudė.
Bet mane stebina kalbininkų selektyvumas. Sąmoningai ar nesąmoningai, tyčia ar per aplaidumą - bet jie visiškai ignoruoja sekso temą. O juk tai viena aktualiausių gyvenimo sričių. Neseniai man iškilo klausimas: kaip senovėje lietuviai vadino orgazmą. Juk kažkaip vadino? Niekur nieko rasti nepavyko. Negi kalbininkams patiems neįdomu sugalvoti gražų lietuviška žodžio "orgazmas" atitikmenį? (O gal jiems neaktualu, nes nebūna...)
Kreipiuosi į jus, gerbiamieji kalbininkai - užtenka japoniškų pipirkrienių, imkitės rimtesnių temų. Štai jums trumpas nesulietuvintų žodžių sąrašas: seksas, orgazmas, erekcija, masturbacija, oralinis, analinis, kunilingas, klitoris.
Banalių variantų nesiūlykit: orgazmas=palaimainis=svaigainis  - nepraeis.
Juk mūsų kalba tokia graži ir daininga: meilužė kaip saulužė, meilužis kaip draugužis.
Gražu? Labai gražu.

dar apie seksą

Nuotrauką parsitempiau iš čia, ten yra daugiau.

Daugelyje kultūrų paplitęs kažkoks keistas ir nesuprantamas (bent jau man) pasakymas, kad seksą kažkas kažkam duoda. Tiksliau, vyrauja nuomuonė, kad duoda moteris.

Aš visuomet maniau, kad panašiau, kad duoda vyras. Nes, na... jis kaip ir turi ką duoti... tai, kas pas juos išorėje makaluojasi.

O iš tiesų, tai kas čia per turginis mąstymas? 

Du žmonės bendrauja, sąveikauja, santykiauja, mylisi... 

Gražu ir tiek.

ar žinote

ar žinote, kaip senovėje mūsų promočiutės vadino orgazmą?

aš nežinau.

bet juk kažkaip vadino.

kas žino - etnografai, kalbininkai ar kiti protingi žmonės?